Senelių pagalba labai reikalinga
Kol kas oficialiai išeiti anūko priežiūros atostogų ryžtasi nedažnas dirbantis senelis ar močiutė, bet tokių atvejų daugėja.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, šiuo metu vaiko priežiūros išmokas gauna per 43 tūkst. žmonų. Tarp jų pirmąjį šių metų pusmetį buvo 892 seneliai. Tai nėra daug, tačiau jau trečdaliu daugiau, negu per visus 2018 metus, kai galimybe pasiimti vaiko priežiūros atostogas pasinaudojo vos 503 seneliai.
Tokia pagalba vaikus auginančioms šeimoms visoje Europos Sąjungoje gali naudotis tik dviejose valstybėse – Lietuvoje ir Bulgarijoje – gyvenančios šeimos. Įtraukti senelius į vaiko priežiūros atostogų gavėjų sąrašą, anot SADM specialistų, skatina kelios priežastys: spartus visuomenės senėjimas ir nepakankamai greitai augantis gimstamumo lygis bei jaunų tėvų siekis išlikti konkurencingais darbo rinkoje.
„Senelių pagalba šeimai itin svarbi, nes jaunai mamai ir tėčiui tai padeda suderinti mažo vaiko priežiūrą ir profesinę karjerą. Suteikus teisę gauti vaiko priežiūros išmokas vienam iš senelių, šeimos turi galimybę pasirinkti tokius vaiko priežiūros būdus, kurie skatintų jaunas mamas ir tėčius neprarasti profesinių įgūdžių ir greičiau sugrįžti į darbo rinką“, – sako SADM Socialinio draudimo skyriaus patarėja Vilma Pėčė.
Darželinukas nuolat sirgo
Jovita V., sutikusi su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais pasidalinti savo patirtimi, kaip su senele pasidalijo mažamečio sūnaus priežiūros rūpesčius, gyvena Alytaus rajone, o dirba pačiame Alytuje. Dabar jau keturmetį berniuką jauna moteris augina viena ir net neįsivaizduoja, kaip reikėtų suktis, jei ne senelės pagaba.
„Taip susiklostė aplinkybės, kad su sūnaus tėčiu išsiskyrėme ir vaiką auginu viena. Dirbu vienoje iš savivaldybei pavaldžių biudžetinių įstaigų. Mėgstu savo darbą, bet jame reikia laikytis griežto darbo grafiko, o ir krūvis yra nemažas, tad jaučiu, jog kai vaikui susirgus tenka imti nedarbingumo lapelį ir jį slaugyti, kolektyve kyla šiokia tokia įtampa, nes kažkam reikia mane pavaduoti, o visi turi apsčiai savo darbų“, – atvirai pasakoja jauna mama. Ji pridūrė, kad dideliu nedarbu garsėjančiame regione rasti kitą darbą jai būtų labai sunku, o užsienyje gyvenantis vaiko tėvas prie jo išlaikymo prisideda nedaug.
Anot pašnekovės, kai jos buvęs vyras dar gyveno Lietuvoje, sūnaus priežiūrą pora dalijosi. „Jis gana ilgai nesėkmingai ieškojo darbo Alytuje ir kai vaikui sukako dveji metai, aš po vaiko priežiūros atostogų grįžau į darbą, o sūnumi namuose rūpinosi tėvas. Bet kai po skyrybų vyras nusprendė laimės ieškoti užsienyje, man labai dažnai tekdavo imti nedarbingumo lapelį, nes iš darželio mažasis nuolat „parsivesdavo draugų“ ir sirgdavo. Gerai, jei tai būdavo tik porą dienų trunkanti sloga, bet kai susirgdavo, pavyzdžiui, bronchitu, namie tekdavo pabūti ilgiau“, – pasakoja Jovita V. ir priduria, kad vėjaraupius teko gydytis net tris savaites, nes liga nepraėjo be komplikacijų.
Žinia apie močiutės pagalbą nustebino
Apie tai, jog anūką namuose gali slaugyti ir už tai gauti „Sodros“ išmoką jos dirbanti mama, moteriai darbe pasakė kolegė. „Iš pradžių pamaniau, kad juokauja, bet paskui paieškojau informacijos internete ir puoliau skambinti mamai. Ji taip pat nustebo, bet pažadėjo, kad jei tik reikės pagalbos, atvyks slaugyti anūko“, – pasakoja Jovita V.
Nors tą kartą abi moterys tik linksmai aptarė naujovę, močiutės pagalbos prireikė gana greitai. „Dirbau prie vieno labai svarbaus projekto, buvo pati pabaiga – liko tik jį pristatyti, bet tuo metu sūnus kažkur pasigavo roto virusą. Suprantama, kad vemiantį ir viduriuojantį vaiką reikia slaugyti namuose. Kadangi pati vadovavau projektą rengusiai komandai, negalėjau visko palikti, tad paprašiau mamos pagalbos. Ir ji puikiai pasirūpino anūkėliu keturias darbo dienas“, – prisiminimais dalijosi jauna mama.
Tiesa, nors močiutei pavyko gauti nedarbingumo lapelį ir pagelbėti sudėtingoje situacijoje atsidūrusiai dukrai, dėl šio žingsnio moteris sulaukė pastabų iš savo darbdavio.
„Mamos darbdavys, išgirdęs, kad sunegalavo ne ji pati, bet reikia pasirūpinti anūkėliu, mestelėjo keletą replikų, kad tai išradingas būdas neiti į darbą. Mamai rėžė į akis, kad „šį kartą tebūnie, bet kitą kartą toks triukas neišdegs“, – tokius darbdavio pasakytus žodžius įsiminė moterys. Todėl, anot Jovitos V., vėliau močiutė jau vengė padėti dukrai ir galimybe slaugyti sergantį anūkėlį po to pasinaudojo tik kartą – po gero pusmečio.
Tėvams ir seneliams – tos pačios sąlygos
SADM Darbo teisės skyriaus patarėja Airinė Dobužinskienė naujienų portalui tv3.lt patvirtino, kad Darbo kodekse (DK) įtvirtinta, jog vaiko priežiūros atostogomis gali naudotis ne tik vienas iš tėvų, bet ir senelis ar senelė, ar kiti giminaičiai, faktiškai auginantys vaiką.
Tačiau yra keletas reikalavimų, kurie taikomi nusprendusiems prižiūrėti anūkus ir norintiems išeiti apmokamų vaiko (anūko) priežiūros atostogų bei gauti vaiko priežiūros išmoką seneliams, – aiškina SADM Socialinio draudimo skyriaus patarėja V. Pėčė: „Senelis ar senelė turi būti dirbantis (t.y. apdraustas motinystės socialiniu draudimu). Kita svarbi sąlyga – bent vienas iš vaiko tėvų turi turėti teisę gauti vaiko priežiūros išmoką tam pačiam vaikui prižiūrėti, o senelis ar senelė per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi būti sukaupęs ne trumpesnį kaip 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą“.
Jei senelis ar senelė šiuos reikalavimus atitinka, lieka keli nesudėtingi žingsniai: norint gauti išmoką, reikia parašyti darbdaviui prašymą, kad jis suteiktų vaiko priežiūros atostogas, o šį prašymą reikia pateikti ne vėliau kaip likus 14 dienų iki norimos prašomų atostogų pradžios. „Vaiko, šiuo atveju anūko, priežiūros atostogos gali trukti iki mažyliui sukaks treji metai. Darbdavys įsipareigoja per tą laikotarpį išsaugoti darbuotojui darbo vietą ir pasiūlyti ją sugrįžus iš atostogų“, – nurodo A. Dobužinskienė.
Po to, kai darbdavys suteikia vaiko priežiūros atostogas, senelei ar seneliui reikia kreiptis į „Sodrą“ dėl vaiko priežiūros išmokos mokėjimo. „Prašymą dėl šios išmokos skyrimo „Sodrai“ galima pateikti internetu, paštu arba atvykus į skyrių“, – priduria V. Pėčė ir patikslina, kad vaiko priežiūros išmoka gali būti mokama iki vaikui sukaks metai arba dveji.
Teikiant prašymą dėl vaiko priežiūros išmokos skyrimo reikia nurodyti, kiek laiko asmuo norės ją gauti. Jei kitas iš tėvų (įtėvių), globėjų, senelių, turintis teisę gauti šią išmoką, kreipsis dėl šios išmokos už tą patį vaiką, jam išmokos mokėjimo trukmė bus nustatoma pagal pirmąjį tėvų sprendimą, t. y., jei po kurio laiko, pavyzdžiui, senelė kreipsis dėl išmokos, ji bus skaičiuojama atsižvelgiant į tai, kaip vaikui gimus apsisprendė tėvai.
„Sakykime, gimus kūdikiui, mama pateikė prašymą gauti vaiko priežiūros išmoką dvejus metus. Praėjus pusei metų ji nusprendė grįžti į darbą, o vaiko priežiūros atostogos buvo suteiktos vaiko tėčiui. Dar po poros mėnesių tėtis įtikino savo motiną prižiūrėti anūką. Tokiu atveju išmoka močiutei būtų skaičiuojama atsižvelgiant į pirmąjį, mamos pasirinkimą gauti išmoką dvejus metus: 54,31 proc. pirmais ir 31,03 proc. antrais metais“, – aiškina V. Pėčė.
Darbdavio priekaištai nepagrįsti
Paklausta, ar seneliai gali slaugyti susirgusį anūką, kaip tai darė Jovitos V. mama, Socialinio draudimo skyriaus patarėja V. Pėčė atsakė, kad dirbantiems seneliams numatyta ne tik galimybė imti vaiko priežiūros atostogas ir gauti vaiko priežiūros išmoką, bet ir pagelbėti šeimai vaikui susirgus. Tai numato Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas.
„Seneliams prižiūrėti vaikaičius sudaromos tokios pačios sąlygos, kaip ir tėvams bei globėjams. Susirgus vaikui, kreipiamasi į gydytoją, seneliai informuoja darbdavį, kad slaugys anūką ir internetu ar atvykę į skyrių pateikia prašymą „Sodrai“ dėl ligos išmokos“, – aiškina ji. Pašnekovė primena, kad pateikus prašymą internetu vieną kartą, ateityje to daryti nereikia, nebent pasikeistų išmokos gavėjo sąskaitos numeris ar asmeninė informacija. Seneliui ar senelei, slaugančiam sergantį vaiką iki 14 metų, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Išmoka, kurią „Sodra“ mokės slaugančiam anūką seneliui, bus apskaičiuojama įprasta tvarka – nuo senelio ar močiutės gaunamo atlyginimo.
Komentuodama Jovitos V. paminėtą aplinkybę, kad dėl anūko ligos gautas nedarbingumo lapelis supykdė močiutės darbdavį, V. Pėčė tokį vadovo elgesį vadina nederamu ir primena, kad remiantis mūsų šalies teisės aktais asmeniui turi būti suteikiamas nedarbingumas sergančiam anūkui prižiūrėti.
„Darbo kodekse numatyta, jog darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį“, – cituodama Darbo kodekso nuostatas priduria A. Dobužinskienė.
Ji pabrėžė, jog darbdavys privalo imtis visų būtinų priemonių, kad darbo aplinkoje būtų išvengta psichologinio smurto ir priminė, kad jei darbuotojas mano, jog darbdavys pažeidė jo teises nevykdydamas darbo teisės normų ar vykdydamas jas netinkamai, pavyzdžiui, grįžus į darbą buvo pablogintos darbo sąlygos, jis turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą.
