Daiva SAVICKIENĖ
Turintieji klausos negalią po Naujųjų metų galės patys prisišaukti pagalbą mobiliuoju telefonu – išsiųsti žinutę. Ateityje tokiems žmonėms padės ir kitos technologijos.
Šalyje gyvena apie 6 000 visiškai negirdinčiųjų. Pagalbos sudėtinga paprašyti ir prasčiau girdintiems ar sunkiai kalbantiems asmenims. Atsitikus nelaimei klausos negalią turintieji paprastai kreipiasi į girdinčiuosius. Tad prašymas pagelbėti Bendrąjį pagalbos centrą pasiekia per kitus asmenis. Tai ne tik užtrunka, bet ir nepatogu bei rizikinga – girdinčio žmogaus tuo metu šalia gali ir nebūti. Todėl jau ne vienerius metus norima, kad klausos negalią turintieji patys galėtų išsikviesti reikiamą pagalbą. Diegiamos naujos technologijos Neįgaliųjų reikalų departamento direktorės Genovaitės Paliušienės teigimu, Bendrasis pagalbos centras baigia Europos Sąjungos finansuojamą projektą. Vienas iš jo rezultatų – užtikrinti galimybę negirdintiesiems paprašyti pagalbos mobiliaisiais telefonais trumposiomis žinutėmis. Tai užima šiek tiek laiko, tačiau reali pagalba.
Pasak G. Paliušienės, diskutuojama ir apie alternatyvas – aplikacinę programą ir jos taikymą bei nuotolines gestų kalbos vertėjų paslaugas. Nuotolinio gestų kalbos vertimo paslaugos pradėtos teikti pernai. Tam reikalingas ir 3G ryšys.
Neįgaliųjų reikalų departamento vadovės teigimu, dabar mokomasi, kaip paskambinti, kaip paklausti, kaip laikyti telefoną, kad matytųsi.
„Diegiamos naujos technologijos“, – sakė ji.
Ir vertimui, ir aplikacinei programai reikalingi išmanieji telefonai. Juos turint būtų greičiau išsikviesti pagalbą. Pasak G. Paliušienės, išmaniuosius telefonus gali įsigyti visi klausos negalią turintieji, nes gauna iš valstybės specialią kompensaciją. Tačiau veikiausiai ne visi sugebės naudotis išmaniosiomis technologijomis, tad reikalingos alternatyvos. Ištikus bėdai žmogus naudos tai, kas jam priimtiniausia. „Nauji dalykai niekada lengvai nesiskina kelio. Ko nors ypatingo nėra ir užsienyje“, – paaiškino direktorė. Jos teigimu, visose šalyse ši problema sunkiai sprendžiama ir kiekviena ieško savo būdų.
Šiuo metu kai kuriose Europos ir kitose pasaulio šalyse veikia skubios pagalbos iškvietimo sistemos, besiremiančiomis įvairiomis technologijomis ir jų kombinacijomis. Naudojamos ir skirtingos reagavimo schemos.
Pavyzdžiui, Islandijoje, Švedijoje yra galimybė išsikviesti pagalbą SMS žinute, tačiau pati išsikvietimo sistema skirtinga. Jungtinėje Karalystėje, norint gauti pagalbą nusiuntus SMS žinutę, pirmiau reikia iš anksto būti užregistravus savo telefono numerį pagalbos tarnyboje. Naudotų dėl saugumo Neretai pagalbos prašoma per gestų kalbos vertėjus. Pasak Panevėžio apskrities gestų kalbos vertėjų centro direktorės Sandros Kemeraitienės, sulaukę SMS žinutės, kad reikalinga pagalba, vertėjai ją kviečia. Sunkiau būna savaitgaliais, tačiau ir tada, gavus žinutę, reaguojama. Paprastai prašoma pagalbos patekus į avariją ar sutrikus sveikatai.
Centras aptarnauja dvi apskritis – Panevėžio ir Utenos – kiek daugiau nei 900 žmonių. Tačiau neatmetama galimybė, kad ne apie visus klausos negalią turinčiuosius žinoma. Be to, išgyvenantis stresą žmogus gali ir nepranešti, kad reikalinga pagalba.
Kai atsiras galimybė patiems tiesiogiai kreiptis, S. Kemeraitienės manymu, neįgalieji rašys trumpąsias žinutes ir tai daryti įpras. Pasak direktorės, kol prisikviečiama pagalba per tarpininkus, praeina laiko. „Mieste daug žmonių, todėl nėra labai sunku ką nors prisišaukti, o rajone sudėtinga“, – tvirtino ji. Jei atsiras galimybė siųsti SMS, bus žengtas nemažas žingsnis į priekį. Patiems neįgaliesiems reikės išmokti nurodyti, kur, kam ir kokios pagalbos reikėtų. Pavyzdžiui, vaikui ar suaugusiajam kas nors atsitiko. Technologijos labai sparčiai tobulinamos, daugėja telefonų modelių, jie pinga. Per tarpininkus – bėda VšĮ Panevėžio kurčiųjų reabilitacijos centro direktorės Alinos Juciuvienės teigimu, Panevėžio mieste gyvena daugiau nei 200 kurčiųjų, Biržų rajone – 30, Kupiškio rajone – 40, Rokiškio rajone – 30, Pasvalio rajone – 38, Panevėžio rajone – 50.
Pasak jos, dabar kurtieji savo problemas sprendžia per šeimos narius, draugus, pažįstamus ar pasitelkia Panevėžio mieste esantį Gestų kalbos vertėjų centrą. Kaimuose paprastai padeda artimiausi kaimynai.
A. Juciuvienės sako, kad, netikėta bėda užklumpa nedažnai, bet pagalba labai reikalinga susirgus, patekus į avariją, kilus gaisrui ir kitais atvejais. Pavyzdžiui, šiemet Biržų rajone nukentėjo kurčiųjų šeima. Žmogus sugebėjo tik draugui pranešti apie gaisrą, o tiesiogiai pagalbos kreiptis negalėjo. Tad, kol sulaukė ugniagesių, namo nebeliko. Patogiau ir geriau Bendrojo pagalbos centro Šiaulių skyriaus, aptarnaujančio ir Panevėžio apskritį, viršininkas Nerijus Adomavičius sako, kad labai laukiama, kai neįgalieji galės patys siųsti pagalbos žinutes. Jo teigimu, ir centro darbuotojams dirbti būti gerokai lengviau.
Skyrius yra sulaukęs vieno, kaip manyta, negalinčio kalbėti žmogaus skambučio. Pasak viršininko, atsiliepus buvo girdėti tik kažkokie garsai. Bandyta aiškintis per neįgaliųjų organizacijas, koks asmuo skambino. Paaiškėjo, kad tai būta seno žmogaus, jo skambutis nebuvo pagalbos prašymas.
