Vyriausybė pakoregavo valstybinių kolegijų statutus. Naujosios statutų redakcijos suderintos su Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimais, padarytais atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl valstybinių aukštųjų mokyklų valdymo.
Naujos redakcijos statutuose nustatoma nauja valstybinių kolegijų tarybų sudarymo tvarka, tikslinamos kolegijų tarybų ir akademinių tarybų bei direktorių funkcijos, papildomos studentų teisės.
Kaip numatyta balandžio 24 d. pakeistame Mokslo ir studijų įstatyme, aukštosios mokyklos tarybą sudaro 9 arba 11 narių. Vieną narį skiria studentų atstovybė, 4 arba 5 narius skiria kiti akademinės bendruomenės nariai. Universiteto senato ar kolegijos akademinės tarybos nustatyta tvarka atrenkami dar 4 arba 5 nariai, nepriklausantys aukštosios mokyklos bendruomenei, iš jų vieną narį skiria studentų atstovybė. Šie nariai atrenkami viešo konkurso būdu ir tvirtinami Aukštojo mokslo tarybai atlikus kandidatų vertinimą. Mokslo ir studijų įstatymas pakoreguotas įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimą dėl kai kurių 2009 m. balandžio 30 d. Seimo priimto Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Patvirtinus statutų pakeitimus, aukštųjų mokyklų tarybos vėl įgis galias priimti sprendimus, kurios po Konstitucinio Teismo išaiškinimo buvo suspenduotos ir perduotos universitetų senatams ir kolegijų akademinėms taryboms.
Pagal iki Konstitucinio Teismo išaiškinimų galiojusią pirminę Mokslo ir studijų įstatymo redakciją, pusę aukštosios mokyklos tarybos narių skyrė akademinė bendruomenė, pusę – švietimo ir mokslo ministras, dar vienas narys rinktas bendru sutarimu. Ministro tvirtinamus narius iš visuomenės pasiūlytų kandidatūrų atrinkdavo Aukštojo mokslo taryba. Dabartinės korekcijos susijusios su tarybų sudarymo tvarkos keitimais, pagal kuriuos tarybą tvirtins pati aukštoji mokykla, didesniąją jos dalį sudarys aukštosios mokyklos deleguoti nariai, o kiti tarybos nariai bus socialiniai partneriai, dėl kurių tinkamumo nuomonę bus pareiškusi nacionalinė ekspertinė institucija Aukštojo mokslo taryba.
2009 m. priimtas Mokslo ir studijų įstatymas įtvirtino visuomenės atstovavimą valstybinių aukštųjų mokyklų valdyme: dalis universiteto ar kolegijos tarybos narių renkama iš vidinės bendruomenės, dalis – iš išorės kandidatų. Aukštosios mokyklos tarybos numato strateginius kolegijos ar universiteto tikslus, renka rektorių ar kolegijos direktorių, užtikrina atskaitingumą ir ryšį su visuomene bei steigėjais.
Valstybinių kolegijų statutus tvirtina Vyriausybė, universitetų – Seimas. Seimas jau yra pakeitęs 6 universitetų statutus. Šiuo metu Lietuvoje veikia 13 valstybinių kolegijų ir 14 universitetų.
