Rita: „Nieko nesuprantu. Vieną dieną jaučiuosi it apsupta šilta, pūkine meilės vata, o kitą – kamuojama abejonių: žaidžia jis ar ne..”. Atpažinai save? Skaityk toliau.
Taip jau įprasta, kad merginos be proto greit pameta galvas ir užsimerkusios atsiduoda jausmams. Štai ir jų daroma klaida: jos užsimerkia, o praėjus laikui ir iškilus problemai, jos neberanda atsakymų į iškilusias meilės bėdas, nes per anksti į visa tai nėrė stačia galva.
Merginos – naivus sutvėrimas, tad kaip joms nepaklysti jausmų labirintuose? Papasakosiu trumpą ABC kaip atpažinti vaikino ketinimus.
Ritos istorija
„Jei tai draugystė, tada pasakysiu – draugaujame apie pusmetį. Vieną dieną pabundu nuo skambučio į duris, o atvėrusi jas pamatau savo princą, vos išlaikantį glėbį gėlių, skirtų man, ir jo švytinčias, įsimylėjusias akis. Tačiau po šios svajonių dienos seka kelios tylos, kančių ir abejonių kupinos paros... Kitas rytas vėl kupinas malonių staigmenų iš mylimojo. Ir taip nuolat, kaip prisuktas laikrodukas.”. Rita jau susitaikė su tuo, kad po giedros ateina ūkana.
Daugelio jos artimųjų nuomone, tai akivaizdi vaikino patyčia iš naivios įsimylėjėlės. „Artimieji mano, kad jis tik naudojasi manimi, kada užsimanęs ateina, nes žino, jog aš jam durų prieš akis jokiu būdu neužtrenksiu.”. Artimieji teisūs. Istorijos herojė – apakusi iš meilės, todėl nemato akivaizdaus niekšelio elgesio ir jo siekių. Jo ketinimai – tikrų tikriausias falsas. Tokį kuo greičiau spirt pro duris ir ištrinti iš širdies. Sunku? Tačiau privaloma. Rimti vaikinai su dar rimtesniais ketinimais neišdygsta it grybai po lietaus kada nori. Jie merginą lepina nuolat, o juolab – nekankina jos neatsakydami į skambučius. Pasuokit.
Meilė?
Montvydė: „Jau pirmąją dieną jis tempte tempė mane į savo namus (ne, nesupažindinti su tėvais, negalvokit nieko blogo), tačiau tąkart aš nugalėjau ir toliau mėgavomės vaizdu nuo Tauro kalno”. Vilniaus miesto širdimi nuo šio kalno Montvydė su savo antrąja pusele mėgaujasi iki pat šiol. Tiesa, ne taip dažnai kaip anksčiau, nes sekmadienius leidžia pas sužadėtinio tėvus, bet tuo nesiskundžia. „Manau, nereikia jokio kito meilės įrodymo, jeigu vaikinas tave nori supažindinti su savo tėvais, tai reiškia – jis niekuo neabejoja. Tai pats svariausias ir pats stipriausias jausmų įrodymas. Vaikinai to nedaro dažnai kaip merginos. Jie, kaskart susiradę draugę, nepuola jos vestis į namus šiai ceremonijai su tėvais.”. Pritariu Montvydei: jie ne tik to nedaro dažnai, jie tai daro tuomet, kada yra tvirtai įsitikinę, kad tai Ji. Toji moteris, kuri sugebės padaryti šį laimingą. Taip, jei tai ne meilė – nežinau kas tai yra.
Nerimti:
Susitinkate tik vakarėliuose. Jis tau meilinasi, saldžiai kažką burkuoja į ausį, bet prieš išeinant net telefono numerio nepaprašo, neva: „Susitiksim čia kitą savaitę!“. Vengia kalbų apie jūsų santykius, išsisukinėja nuo klausimo: „Brangusis, mes pora?“ Dažnai kelioms valandoms dingsta kaip į vandenį, pažadėjęs nepaskambina sutartu laiku, o po to kažką neaiškiai mykia, neva, turėjo skubių reikalų, nors prieš tai tau apie juos jis nieko neužsiminė. Visas savaitgalis jūsų. Žiūrite filmą, užkandžiaujate. Jis gauna trumpąją žinutę. Nieko apie ją nepasako. O po valandėlės atsistojęs taria, kad jam reikia išeiti. Kur? Nežinia.
Nerimta ir tuomet, jei giliai širdy tu abejoji šių santykių rimtumu ir jo elgesiu su tavimi. Na, be abejonės, gali įvykti nesusipratimų net ir toje poroje, kurios planai ir tikslai patys tyriausi, tačiau tai neturi kartotis. Dažni tokie nesusipratimai – artėjančių dvejonių ir kančių metas. Tad, merginos, nebūkite naivios, - atskirkite grūdus nuo pelų, nes ne viskas, ką jie suokia – tiesa, nes priežasčių taip elgtis jie turi begales, bet ar jums to, brangiosios, reikia? Abipusiai rimti ketinimai. Štai kam turime drąsiai sakyti TAIP!
Indrė Kuršytė
