Atlikome tyrimą. Po savaitės-kitos bakterijos pasirodo visu gražumu. Bakterijų kolonijos išauga paėmus mėginius nuo 5, 10 ir 20 eurų banknotų bei mokėjimo kortelių. Pasirodo, švariausios pastarosios. O ant kiekvieno banknoto gali veistis po kelis šimtus ar net tūkstančius įvairiausių rūšių bakterijų. Ir, pasak Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto mokslininkės, tai – ne pats didžiausias galimas skaičius, nes eurai Lietuvoje cirkuliuoja dar tik pusmetį.
„Parinktos pačios seniausios kupiūros, esančios šiuo metu, bet eurai pas mus įvesti neseniai, pinigai yra nauji, tad yra palyginti nedidelis užkrėtimas. Jeigu tirtume litus, tuos paskutinius, padėvėtus litus, aš manau, kad ant jų būtų rasta ženkliai daugiau mikroorganizmų“, - sako Bakteriologinių tyrimų sk. vedėja Česlova Butrimaitė–Ambrozevičienė.
Spėjama, kad mokėjimo kortelės švaresnės, nes jas čiupinėja dažniausiai tik vienas žmogus. O štai tikra bakterijų veisykla, pasirodo, yra 20 eurų banknotas. Ši kupiūra Lietuvoje populiariausia. Na, o su bakterijomis gali atkeliauti ir itin nemalonios pasekmės.
„Kadangi mes tyrėme enterobakterijų skaičių, jas ir aptikome. Į enterobakterijų šeimą įeina salmonelės, verotoksigeninės ešerichijos, tai tokios bakterijos, kurios sukelia žmonėms viduriavimą. Reikia tai žinoti“, - sako medikė.
Ant pinigų paviršiaus gali tykoti ir viena dažniausiai pasitaikančių bakterijų – auksinis stafilokokas. Bakterijos gali sukelti pūlinių žaizdelių, o dėl pelėsio – atsirasti odos ar nagų grybelis.
Mokslininkė pataria rankas plauti kuo dažniau, ir ypač – pačiupinėjus pinigus. Niekada nežinome, kiek ir kokio švarumo rankų apkeliavo mūsų piniginėje atsidūręs banknotas. Tik ar visada laikomės šios taisyklės?
„Tiesiog nepagalvoji apie tai, kad reikia plauti visada. Neišeina visą laiką. Pavyzdžiui, dabar – užmokėjau ir kur rankas nusiplaut?“, - klausia praeivis.
Lietuvos banko duomenimis, vienas banknotas apyvartoje paprastai išbūna nuo metų iki penkerių. Ir švara čia – ne paskutinėje vietoje. Europos Centrinis Bankas kasmet nustato euro banknotų švaros kriterijų. Ir, kai kupiūra tampa pernelyg nešvari, jos dienos baigiasi.
„Pirmiausia, banknotas turi turėti būdingą jam banknotinio popieriaus traškesį, jis turi būti standus. Kuo standesnis banknoto popierius, lygesnis paviršius, tuo mažiau bakterijų, tuo mažiau purvo prilimpa prie jo“, - pasakoja Lietuvos banko Grynųjų pinigų tarnybos atstovė Danguolė Liaugminienė.
Tiesa, pinigų švara rūpinamasi ne vien higienos sumetimais. Kai banknotas purvinas, sunkiau atpažinti, ar jis tikras.
„Svarbus kriterijus yra vandens ženklo zona, jeigu jis bus vandens ženklo zonoje labai purvinas, jūs negalėsite įžiūrėti vandens ženklo. Jeigu jis bus labai apsitrynęs, vėlgi, nematysite apsauginio siūlelio, mikroteksto, holograminė juostelė gali būti aptrupėjusi“, - sako D. Liaugminienė.
Vis dėlto pripažįstama, kad pavojingi ligų sukėlėjai tūno ne tik piniginėse. Jų apstu ir ant durų rankenų, klaviatūrų, mobiliųjų telefonų. Antra vertus, persistengti daiktus dezinfekuojant irgi nepatariama – sterili aplinka silpnina imunitetą.
