Užsienyje nelegaliai dirbantys mūsų tautiečiai nesijaučia saugūs ne tik dėl nesąžiningų darbdavių ir agresyvių konkurentų, bet ir dėl to, jog ligos atveju jiems patiems teks atsiskaityti su gydymo įstaiga. Valstybė jų išlaidų neapmoka.
Perdūrė peiliu
Šį pavasarį 23-ejų klaipėdietis Andrejus su draugu išvyko uždarbiauti į užsienį. Vyrai atsidūrė Čekijoje, kur Prahoje jau buvo įsidarbinęs jų bendras pažįstamas. Vyrai dirbo bare, kur turėjo vilioti klientus. Dabar Andrejus spėja, kad jį palaikė rimtu konkurentu, nes balandžio 25 dieną konflikto metu buvo perdurtas peiliu. Žaizda pasirodė esanti rimta, peilio geležtė perskrodė plautį ir išlindo per nugarą.
Policija nustatė ir sulaikė vieną ukrainietį ir uždarė jį į areštinę, o Andrejus atsidūrė reanimacijoje. Ligoninėje jam davė pasirašyti dokumentą, kuriame klaipėdietis įsipareigojo padengti visas su gydymu susijusias išlaidas ir užstatu davė penkis tūkstančius Čekijos kronų (mažiau nei 500 litų).
Kol Andrejus gulėjo reanimacijoje, draugai paskambino į Klaipėdą ir pranešė tėvams apie nelaimę. Jie prašė atsiųsti pinigų, kad galėtų atvežti sūnų į namus. Grįžęs į Klaipėdą, Andrejus dar pusantro mėnesio gydėsi namuose. O po kelių mėnesių vyriškis gavo laišką, kuriame buvo rašoma, jog Andrejus liko skolingas Prahos greitajai pagalbai. Pervežimo paslaugos įvertintos 1 500 kronų (150 litų), gydytojo apžiūra - 2 500 kronų. Atskaičius jau sumokėtą sumą, čekai priminė, jog klaipėdietis liko skolingas 128 eurus. Ten pat buvo įdėta kita sąskaita - 28 400 kronų (2 800 litų) už gydymą ligoninėje. Joje surašyti visi vaistai, atliktos operacijos, specialistų apžiūros, net tvarsliava. Vėliau klaipėdietis gavo dar vieną storą voką iš Čekijos, tačiau tėvai jo nepaėmė, pasakę laiškininkei, kad sūnus išvažiavęs.
Problema kilo dėl to, kad Andrejus dirbo užsienyje nelegaliai, o Lietuvoje nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Tiksliau sakant, anksčiau, kai Andrejus dirbo jūrininku, jis buvo apdraustas, tačiau draudimo laikas baigėsi likus savaitei iki sužalojimo.
Susiklostė tokia situacija, kad šiuo metu Andrejus nei darbo, nei pinigų neturi ir būgštauja, kad vieną dieną ateis antstoliai ir pareikalaus sumokėti čekų pateiktą skolą.
Padeda ligonių kasa
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Informatikos ir statistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Salvinija Andriušienė „Klaipėdai“ sakė, kad šis įvykis nėra tipiškas, nors ateityje jų gali būti daugiau. Paprastai žmonės į užsienį vyksta apsidraudę sveikatą ir, ištikus bėdai, dėl finansavimo jokių problemų nekyla - už asmenų, apdraustų Lietuvoje privalomuoju sveikatos draudimu, visas arba didžiąją dalį išlaidų apmoka Valstybinė ligonių kasa.
Mūsų šalyje neapdrausti tik visiški benamiai ir Darbo biržoje neregistruoti asmenys. Vaikai iki 18 metų apdraudžiami automatiškai, kaip, beje, ir pensininkai. Studentai, mažus vaikus auginantys tėvai, invalidai, sergantys pavojingomis užkrečiamomis ligomis, buvę partizanai ir kovotojai, Černobylio avarijos likviduotojai, Afganistano karo dalyviai taip pat yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu. Paminėtini ir tradicinių religijų bendruomenių dvasininkai, būsimieji kunigai ir vienuoliai, politiniai pabėgėliai ir įkalinimo įstaigose kalintys bei teismo nutartimi priverstinai gydomi asmenys. Šių žmonių sveikatos draudimą taip pat apmoka valstybė. Visi kiti moka patys arba už juos sumoka darbdavys. Atiduodami valstybei dalį savo pajamų, tris procentus sumokame ir už sveikatos draudimą.
Išvykstant į Europos Sąjungos šalis, teritorinėje ligonių kasoje reikia paimti draudimą patvirtinančią pažymą. Susirgus ar po nelaimingo įvykio žmogus galės nemokamai gauti būtiną medicinos pagalbą tos šalies valstybinei sistemai priklausančioje gydymo įstaigoje. Tiesa, atskirose šalyse būtinosios pagalbos teikimo bei apmokėjimo tvarka skiriasi ir prieš išvykstant savo teritorinėje ligonių kasoje galima susipažinti su konkrečios šalies tvarka.
Gydymas užsienyje yra labai brangus. Pavyzdžiui, gimdymas Vokietijoje kainuoja 5 tūkst. eurų, o mūsų tautiečiai užsienyje patiria infarktų, traumų, pasigauna infekcijas, tampa nusikaltimo aukomis. Valstybinė ligonių kasa, kurios biudžetas formuojamas iš mūsų piliečių įmokų, apmoka tik už apdraustiesiems suteiktas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas. Visi nedrausti asmenys už gydymą užsienyje turės susimokėti patys.
S.Andriušienė „Klaipėdai“ sakė negirdėjusi, kad būtų realūs svertai, kaip priversti namo grįžusius piliečius susimokėti skolas, nes su dauguma šalių nėra tarpvalstybinių susitarimų. Tokie kaip Andrejui siųsti laiškai apeliuoja į buvusio paciento sąžinę. Pasitaiko, kad ir pas mus gydyti užsieniečiai nesumoka už gautas gydymo paslaugas.
Svečiai spyriojasi
Tai patvirtino ir Klaipėdos ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Eugenijus Zalagėnas. Šios ligoninės medikams teko gydyti ne vieną užsienietį. Svečiai sirgo širdies, plaučių ligomis, pasitaikydavo gimdymų ir nelaimingų atsitikimų. Jiems taip pat būdavo išrašomos sąskaitos už gydymą. E.Zalagėno teigimu, mūsų įkainiai kelis ar net keliolika kartų mažesni nei užsienyje. Paprasčiausia operacija ten įvertinama nuo kelių tūkstančių eurų.
Buvo atvejų, kai svečiai, ypač iš Rytų, neturėdavo draudimo ir atsisakydavo mokėti. Jiems būdavo pagrasinama, kad paciento duomenys bus perduoti konsulatui ir šie asmenys negalės daugiau atvykti į mūsų šalį. Gydytojo teigimu, tokie argumentai padėdavo.
Vilnius dar nežino
Užsienio reikalų ministerijoje teiravomės, kiek mūsų piliečių sirgo ir gydėsi užsienyje, su kokiomis šalimis pasirašyti tarpvalstybiniai susitarimai, leidžiantys išreikalauti iš Lietuvos piliečių skolas. Ministerijos Informacijos ir spaudos skyriaus darbuotojas Mindaugas Lašas „Klaipėdą“ informavo, jog neturi duomenų, kiek Lietuvos piliečių susirgo ar buvo traumuoti užsienyje, nes niekas nėra įpareigotas mūsų diplomatinėms ar konsulinėms atstovybėms to pranešti. Pagalba teikiama mirties atveju, esant kokioms nors problemoms dėl dokumentų.
Valstybinės ligonių kasos klausėme, ar yra statistika, kiek šiemet buvo sumokėta užsienio šalims už mūsų piliečių gydymą ir kiek tokių piliečių buvo. Ar daug užsienio piliečių gydėsi Lietuvoje ir kiek už tai gauta pinigų.
Šios įstaigos direktoriaus patarėjas Kazys Žilėnas atsakė, kad tokios statistikos dar neturi ir „daug kas paaiškės pasibaigus metams, kai prasidės atsiskaitymai, kaip numatyta ES reglamente“. Apsikeitimas draudiminėmis išmokomis tarp šalių vyks ne dėl kiekvieno atvejo, bet susumavus pusmečio ar metų išlaidas.
Teisininkai sakė, kad iš užsienio atėjusius ieškinius galima būtų tenkinti, tačiau prieš tai ieškinį turėtų patvirtinti Lietuvos apeliacinis teismas. Su didžiąja dalimi užsienio šalių kol kas nėra pasirašyti tarpvalstybiniai susitarimai ir išieškančioms pusėms tenka naudotis advokatų paslaugomis.
“Klaipėda” (http://www.klaipeda.daily.lt/)
