Saugus kraujas – tai jautriausiu įmanomu būdu patikrintas donorų kraujas, kuris neužkrės recipientų sunkiomis, o kartais ir nepagydomomis ligomis, kaip hepatitas C, hepatitas B ar ŽIV.
Šiandien vykusioje spaudos konferencijoje pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse buvo pristatytas saugaus kraujo žymėjimas. Nacionalinis kraujo centras taip pažymėjo rytoj, gegužės 19-ąją, minimą Pasaulinę Hepatito dieną.
Docentas Vytenis Kalibatas, Nacionalinio kraujo centro direktorius, konferencijoje sakė, jog prisiimant atsakomybę už gaminamus kraujo komponentus, prisiimama ir atsakomybė už kraujo saugumą. „Nors toks tyrimo metodas yra daug brangesnis jį taikančiai įstaigai, didesnės jo sąnaudos, o parduodamo pagamintų kraujo komponentų kaina yra tokia pati, mes negalime žiūrėti, kas labiau „apsimoka“, kai kalbame apie atsakomybę už žmogaus sveikatą ar net gyvybę“, - aiškino V. Kalibatas.
„Hepatitas C yra vadinamas „tyliu žudiku“, nes labai sunku pastebėti kokius nors simptomus. Tačiau Lietuvoje yra nustatoma ypatingai daug donorų, segančių hepatitu“, - tvirtino profesorius Jonas Valantinas, Lietuvos gastroenterologų draugijos viceprezidentas, VUL Santariškių klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas. Individualus NRA tyrimas – pacientų, kuriems reikalingas kraujo perpylimas, tikriausia galimybė išvengti užsikrėsti kitomis ligomis.
Tomas Čepas, Neatlygintinus donorus vienijančios organizacijos „Gyvybės lašas“ vadovas, pats tapęs kraujo donoru jau 40 kartų, žurnalistams sakė, kad žymiai patikimesnė yra neatlygintina kraujo donorystė. „Lietuvoje vis dar labiau paplitusi atlygintina donorystė. Tačiau, kai žmogus nesitiki pelno, - jis nesiekia nieko nuslėpti. Tokie donorai yra kur kas sąmoningesni žmonės“, - teigė T. Čepas.
Pasak Nacionalinio kraujo centro, užtikrinti donorų kraujo, išduodamo gydymo įstaigoms, saugumą Lietuvoje yra labai svarbus, nes:
Daugiau nei pusė šalies kraujo donorų yra atlygintini – duoda kraujo už pinigus. Tai ne pati sveikiausia populiacijos dalis, dažnai platinanti pavojingiausius krauju plintančius virusus – ŽIV, hepatitą B, hepatitą C ar sifilį.
Nacionalinis kraujo centras vidutiniškai per dieną paima kraujo iš 200 donorų. Tuo tarpu 2009 m. duomenimis, Lietuvoje hepatito C virusas yra aptinkamas 1 iš 100 donorų, hepatito B – 3 iš 1000 donorų. Tai reiškia, kad vien Nacionaliniame kraujo centre vidutiniškai per dieną 2 donorams yra nustatomas pavojingas hepatito C virusas.
Vien per 2009 metus tikrinant donorų kraują individualiame virusų ŽIV, hepatito B ir hepatito C nukleino rūgščių mėginyje buvo nustatyti 21 hepatito C ir 6 hepatito B teigiami mėginiai, kurie nebūtų aptikti įprastiniais – serologiniais – tyrimais.
Nuo 2010 m. gegužės mėn., pradėjus naudoti dar (net dvigubai) jautresnius hepatito B viruso nukleino rūgščių tyrimus, per pirmąsias dvi savaites buvo nustatyti net 2 hepatito B atvejai.
Hepatito C paplitimas tarp mūsų šalies donorų yra daug kartų didesnis negu kitose Europos šalyse. Pavyzdžiui, šio viruso paplitimas tarp Lietuvos donorų yra 17 kartų didesnis negu Lenkijoje, 95 kartus didesnis negu Italijoje arba Ispanijoje ir net 375 kartus didesnis negu Vokietijoje.
Lietuvai ir kiekvienam jos piliečiui yra ypatingai svarbu, kad donorų kraujas būtų tiriamas kaip įmanoma saugiau, o užkrėstas kraujas nebūtų perpiltas kitiems asmenims.
Tačiau kraujo centrai nėra įpareigoti donorų kraują tirti jautriausia metodologija. Kiekviena įstaiga gali pasirinkti pati, kaip ji tirs kraują. Ar donacija nėra infekuota pavojingiausiais – hepatito C, hepatito B, ŽIV – virusais nustatoma pasitelkiant nukleino rūgščių amplifikacijos (NRA) tyrimą. Kiekvienas kraujo centras pats pasirenka metodą – tirti kiekvieno donoro kraują atskirai ar į vieną mėgintuvėlį supylus kelių skirtingų donorų kraujo mėginius.
VšĮ Nacionalinis kraujo centras negali spekuliuoti ligonių, kuriems yra perpilami kraujo komponentai, sveikata, todėl patį jautriausią pasaulyje virusų ŽIV, hepatito B ir C nukleino rūgščių tyrimą atlieka tik individualiame, nesumaišytame mėginyje. Tik taip galime užtikrinti, kad išduodami kraujo komponentai ligoniams yra maksimaliai ištirti ir saugūs.
FAKTAI
- Reagentai pradeda fiksuoti viruso nukleorūgštis (ženklą, kad kraujas yra užkrėstas virusu) nuo tam tikros ribos – kai kraujyje yra pakankamas aptikimui viruso dalelių skaičius. Jei donoras užsikrėtė neseniai, viruso dalelių žmogaus kraujyje yra labai nedaug, o šį mėginį dar praskiedus kitų donorų krauju, jame viruso dalelių bus per mažai atpažinimui. Taip mišinyje esantį užkrėstą kraują galima praleisti kaip neinfekuotą.
- Jei į vieną vietą supilama iki 24 donorų kraujo mėginių ir daromas nukleino rūgščių tyrimas, hepatito B nustatymo jautrumas krenta iki 9 kartų, lyginant su individualiu donoro kraujo tyrimu. Tikimybė praleisti donoro kraujyje esantį ŽIV padidėja iki 35 kartų, o hepatito C virusą – net iki 57 kartų.
- Tyrimo mišinyje jautrumo neįmanoma pagerinti jokiomis priemonėmis, net ir naudojant daugiau reagentų. Kodėl taip yra, – galima paaiškinti akinių pavyzdžiu. Jei žmogui reikia nešioti trijų dioptrijų stiprumo akinius, jo regėjimo kokybei įtakos visiškai neturės šių akinių dydis. Užsidėjęs silpnesnius, nors ir didžiulius akinius, jis matys prastai. Regėjimas pagerės tik naudojant reikiamų dioptrijų akinius. Analogiška situacija yra ir su tyrimais. Nesvarbu, kiek bedidintumėm į plotį silpnesnius akinius – regėjimas nepagerės; ir nesvarbu, kiek reagentų supilsime – jei mėginys praskiestas, viruso galime neužfiksuoti.
- Kaip rodo statistika, atliekant individualų – atskirai kiekvieno donoro – viruso nukleino rūgščių tyrimą, pasaulyje dar nebuvo užkrėstas nei vienas žmogus.
- Tiriant donorų kraują mišinyje, virusai buvo praleisti, neužfiksuoti.
- Graikijos pavyzdys: kaip ir šiuo metu Lietuvoje, Graikijoje buvo nustatyta donorų kraują tirti viruso nukleino rūgščių tyrimu, leidžiant kraujo donorystės įstaigoms pasirinkti, tirti kraują individualiai ar mišinyje. Tyrimas mišinyje praleido ŽIV virusą, kuriuo kraujo perpylimo metu buvo užkrėsti du žmonės. Po tragedijos įvestas privalomas individualus tyrimas.
- Danijoje ir Slovėnijoje privalomas individualus viruso nukleino rūgščių tyrimas įvestas taip pat po to, kai tyrimas mišinyje praleido hepatito ir ŽIV virusus.
- Neseniai infekuotus donorų kraujo mėginius praleido – klaidingai parodė kaip neužkrėstus, ir mišinyje vykdyti tyrimai Vokietijoje.
- Kitose Europos šalyse, kaip Suomija, Slovėnija, Prancūzija, Italija, Ispanija, Šveicarija ir mūsų kaimynė Lenkija jautriausias – INDIVIDUALUS – donorų kraujo NRA tyrimas yra privalomas visoms donorystės įstaigoms ir buvo įvestas nelaukiant, kol įvyks nelaimė.
PRINCIPAI
- Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose ir rekomendacijose, apibrėžiančiose kraujo donorystę bei Pasaulinės sveikatos organizacijos dokumentuose nustatyta, kad vienas pagrindinių kraujo donorystės veiklos principų – kraujo saugumo užtikrinimas. Siekiant apsaugoti pacientų, kuriems perpilamas kraujas, jo komponentai ir preparatai, sveikatą ir neleisti plisti infekcinėms ligoms, būtina taikyti visas saugumo priemones ir tinkamai naudotis mokslo pažanga.
- Maksimalus kraujo saugumas gali būti pasiektas tik kartu užtikrinus du veiksnius – neatlygintiną kraujo donorystę ir pažangiausius kraujo tyrimus, kuriais galima aptikti krauju plintančių infekcinių ligų žymenis.
- Nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo panaikinta Nacionalinė kraujo programa, pasikeitė apmokėjimo už donorų kraujo paruošimą ir ištyrimą tvarka. Iki tol už kraujo bei jo komponentų paruošimą ir saugumo užtikrinimą Valstybinė ligonių kasa su kraujo centrais atsiskaitydavo tiesiogiai. Nuo šių metų pradžios sveikatos priežiūros įstaigos pačios perka „prekę“ – kraujo komponentus, skelbdamos konkursus. Kraujo saugumo užtikrinimo paslauga virto preke, o kraujo donorystės įstaigos konkuruoja tik dėl kraujo komponentų ruošimo sąnaudų (nes kainos yra vienodos).
- Ligonis, kuriam reikia perpilti kraujo, negali pats pasirinkti – gauti saugiausiu būdu, individualiame mėginyje ištirtą kraują ar gauti mišinyje ištirtą kraują. Ligoniui perpilami tokie kraujo komponentai, kokius užsako jį gydanti įstaiga.
- Nuo šiol visi pacientai galės pamatyti, ar jiems perpilamas saugiausias kraujas – šis kraujas bus žymimas ženkliuku „SAUGUS Patikrintas INDIVIDUALIU NRA tyrimu“.
APIE VŠĮ NACIONALINIS KRAUJO CENTRAS
- Nacionalinio kraujo centro veiklos misija – nuolat ir laiku aprūpinti Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigų pacientus saugiu, aukštos kokybės donorų krauju, jo komponentais ir preparatais.
- 2004 m. Nacionaliniame kraujo centre visų donorų kraujas pradėtas nuolat tirti molekulinės biologijos laboratorijoje viruso nukleino rūgščių amplifikacijos būdu, INDIVIDUALIAME mėginyje. Tai pirmoji tokia kraujo centrų laboratorija Lietuvoje.
- 2009 m. Nacionalinis kraujo centras tapo pirmąja kraujo donorystės įstaiga, įvertinta pagal ISO 9001 standarto reikalavimus. ISO 9001 – tai tarptautinės standartų organizacijos kokybės vadybos sistemų standartai, kurie suteikia galimybę perimti geriausią pasaulyje praktikoje pasitvirtinusią vadybos patirtį.
- Nacionaliniame kraujo centre dirba 125 darbuotojai – gydytojai, medicinos biologai, bendrosios praktikos slaugytojai, klinikos laborantai ir kiti specialistai.
