Europos Parlamento (EP) Vidaus rinkos ir vartotojų teisių komitete pradėtas svarstyti jau daugelį metų aktualus klausimas dėl sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų pacientams iš kitų valstybių narių. Pasak šio komiteto nario Šarūno Biručio, labai trūksta informacijos šiuo klausimu, daugelio valstybių narių pacientai nežino apie savo galimybes bei teises gauti gydymo paslaugų užsienyje ir šio gydymo išlaidų kompensaciją.
Šio klausimo nuostatos dėl laisvo judėjimo principų taikymo sveikatos paslaugų srityje buvo įtrauktos į 2004 m. Europos Komisijos (EK) pasiūlymą dėl paslaugų vidaus rinkoje. Deja, EP ir Taryba nepritarė šiai iniciatyvai. Buvo teigiama, kad nepakankamai atsižvelgta į specifinius sveikatos paslaugų aspektus, pirmiausia – techninį šių paslaugų sudėtingumą, jautrią visuomenės reakciją jų atžvilgiu ir tai, kad tokios paslaugos daugiausia finansuojamos iš valstybinių fondų. Todėl Komisija parengė politikos iniciatyvą, kurioje sveikatos priežiūros paslaugos nagrinėjamos atskiru klausimu.
Tarptautinės pacientų organizacijos „Health Consumer Powerhouse“ atliktas tyrimas Prancūzijoje Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje ir Vokietijoje rodo, kad 25 proc. piliečių mano, jog jie neturi teisės gauti gydymo paslaugų užsienyje, o 30 proc. – to tiksliai nežino. „Eurobarometro“ tyrimas parodė, kad 30 proc. ES piliečių nežino apie galimybę gauti sveikatos priežiūros paslaugų ne savo šalyje.
„Manau, Lietuvoje šis procentas būtų gerokai didesnis, – sakė Š. Birutis, – tačiau situacija gerokai pasikeis priėmus pacientų teisių į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse įgyvendinimo direktyvą“.
Šia iniciatyva siekiama užtikrinti aiškią ir skaidrią sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kitose valstybėse narėse ES sistemą tais atvejais, kai paciento norimos sveikatos priežiūros paslaugos yra teikiamos kitoje valstybėje narėje, bet ne jo gyvenamoje šalyje. Tokiais atvejais neturėtų kilti nepagrįstų kliūčių. Sveikatos priežiūros paslaugos turėtų būti saugios ir geros kokybės, o išlaidų apmokėjimo procedūros – aiškios ir skaidrios.
Direktyvoje bus aiškiai nustatyta pacientų teisė gauti sveikatos priežiūros paslaugų kitose valstybėse narėse, įskaitant užsienyje suteiktų sveikatos priežiūros narėse teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo lygį, kuris būtų nustatomas pagal principą, kad pacientai turi teisę gauti kompensaciją, neviršijančią sumos, kurią jiems būtų reikėję mokėti už tą patį gydymą savo valstybėje. Bus sukurta visai Europai bendra sistema, apimanti šias sritis: pasienio regionų bendradarbiavimą, kitose valstybėse narėse išduotų receptų pripažinimą, Europos pavyzdinių centrų tinklus, sveikatos srities technologijų vertinimą, duomenų rinkimą ir kokybiškumą bei saugą.
„Šiame pasiūlyme nustatomi tik bendrieji principai dėl ES lygmens sistemos sukūrimo, bet valstybėms narėms paliekama didelė laisvė šiems principams įgyvendinti atsižvelgiant į nacionalines, regionines ir vietos aplinkybes. Šiuo pasiūlymu nepakeičiama valstybių narių teisė nustatyti sąlygas, kurias reikia įvykdyti norint gauti paslaugą, pavyzdžiui, kreipiantis į bendrosios praktikos gydytoją norint gauti siuntimą specialiam gydymui“, – aiškino europarlamentaras.
Š. Birutis atkreipia dėmesį, kad perkeliant direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę Lietuvoje, svarbu išvengti ydingo skatinimo teikti prioritetą pacientams iš užsienio, taip diskriminuojant savo šalies piliečius. Jis sakė: „Būtina gydyti pacientus laikantis teisingumo principo bei siekiant užtikrinti, kad pacientams iš kitų valstybių narių teikiamoms sveikatos priežiūros paslaugoms būtų taikomi tokie pat principai (laukimo terminai, ir pan.), kaip ir vietos gyventojams“.