Net aukščiausi Lietuvos asmenys negali būti garantuoti, kad vieną dieną su pasimėgavimu visuomenei nebus paskelbti privačiais laikomi duomenys apie jų sveikatą. Kai kurių leidėjų ir jų veikiamų medikų cinizmas kartais peržengia visas padorumo ribas, rašo „Lietuvos žinios“.
Praėjusį šeštadienį surengtoje ekspremjero Adolfo Šleževičiaus 60-mečio puotoje dėmesio centre buvo ne jubiliatas, o jo pasveikinti atėjęs kadenciją baigęs prezidentas, ilgametis Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Brazauskas. Tuo pasirūpino žiniasklaida, su pasimėgavimu išnarsčiusi kurį laiką ligoninėje praleidusio A.Brazausko sveikatos būklę ir viešai paskelbusi verdiką - medikų prognozės neraminančios.
Viešai skelbiami neįvardytų medikų samprotavimai apie garsiojo paciento negalias - ar Lietuvoje gydytojai net nepatvirtintą diagnozę praneša anksčiau žurnalistams nei pačiam ligoniui? Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos centro direktorius, profesorius Kęstutis Strupas "Lietuvos žinioms" neneigė pats patvirtinęs žurnalistams, kad A.Brazauskas gydosi pas juos.
A.Brazauskas nepageidavo, kad informacija apie jo sveikatos būklę būtų viešinama. Tai jis raštu nurodė prieš guldamas į Pilvo chirurgijos centrą.
Nemaloni situacija
Prezidento žmona Kristina Brazauskienė, kalbėdama su LŽ, šeimos savijautą po publikacijos apibūdino lakoniškai: "Buvo labai nemalonu." Klausimų laviną jai su vyru teko atlaikyti per A.Šleževičiaus jubiliejų.
"Pobūvyje žmonės prisiskaitę manė, kad jis vos juda kruta. Mes pabuvome ten keturias valandas, dar ir šokome! Ir valgėme, ir gėrėme, ir šokome, ir "Ilgiausių metų" dainavome, ir sėkmingai grįžome", - pasakojo moteris.
Pasak jos, laikraštyje paskelbti duomenys apie sunkią A.Brazausko sveikatos būklę buvo išgalvoti. "Ligoninėje jis praleido dvi dienas - jeigu būtų sunkus ligonis, tai gal laikytų ilgiau? Diagnozė A.Brazauskui jau nustatyta. Viskas yra tvarka", - aiškino K.Brazauskienė.
Jos manymu, medikai negalėję žiniasklaidai suteikti tokios informacijos, nes ji buvusi melaginga. "Man atrodo, kad kiekvienas už šimtą litų gali bet kada paskambinti ir žinias perduoti. Taigi čia ne adata maiše - jeigu eina koridoriumi ar kaip, tai vis tiek pamato. Tuo labiau kad ir aš ten eidavau visą laiką", - pasakojo moteris. Ji tikina, kad vyresnio amžiaus žmonėms privalu reguliariai tikrintis sveikatą. Tai daryti moteris nuolatos paragina ir savo vyrą.
"O kad "Lietuvos rytas" surašė visą tą istoriją, tai man atrodo, kad jie persekioja A.Brazauską. Įtariu, laikraštis bankrutuoja, ir kad pritrauktų skaitytojų, užsiima gandais. Man atrodo, kad šituo straipsniu daug kas pasipiktino", - aiškino prezidento žmona.
Vis dėlto K.Brazauskienė tikino, kad jų šeima nesirengia bylinėtis nei su žiniasklaida, nei su A.Brazauską gydžiusiais ir informacijos apie jo sveikatą nenusaugojusiais medikais. "Teistis nesirengiame. Aš einu į priekį, nesižvalgau atgal, ir kovoti nesirengiu - tai atimtų per daug laiko, kad į kiekvieną nusmurgusį laikraštį kreipčiau dėmesį", - karštai kalbėjo K.Brazauskienė.
Kitaip mano Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, medikė Vida Marija Čigriejienė. Ji LŽ sakė ketinanti kalbėtis su prezidento A.Brazausko dukra, taip pat medike Audrone Usoniene ir raginti ją ieškoti teisinių kelių apginti tėvą.
"Tokį žmogų, buvusį pirmąjį asmenį, prezidentą, premjerą išrengti nuogai! Aš jo vietoj "Lietuvos rytui" iškelčiau ieškinį. Net sugebėjo parašyti apie hemarojų! Nematyti dalykai! Argi gėda susirgti vėžiu? Bet kuriuo atveju, jis pats pasisakys, kad jam blogai su sveikata - kodėl reikia visą anamnezę išguldyti?" - piktinosi parlamentarė.
Kaltųjų neieškos
Pilvo chirurgijos centro direktorius K.Strupas LŽ sakė nebandęs aiškintis, kas iš jo vadovaujamos įstaigos darbuotojų galėjo nutekinti informaciją apie A.Brazausko ligą žiniasklaidai. "Tiesą sakant, apie tą epizodą Santariškių ligoninėje, kai jis (A.Brazauskas - red.) buvo pas mus, parašyti tik faktai, kurie patvirtino, kad jis buvo, ir daugiau, ligonio pageidavimu, mes jokios informacijos neteikėme. Tiesą sakant, ir man kelis kartus skambino žmonės, prisistatantys iš to dienraščio, tai aš jiems ir pasakiau, kad, išskyrus patvirtinantį faktą, jog jis tikrai gulėjo ligoninėje, nieko daugiau pasakyti negaliu. O apie ligą tai mes nė vieno žodžio ten lyg ir nesakėme", - svarstė medikas.
Ne paslaptis, kad ypač gerai kolegų vertinamas jaunas profesorius yra visuomeniškas žmogus, dažnai šmėžuojantis įvairių leidinių, taip pat ir A.Brazausko ligas aprašiusio dienraščio, puslapiuose. Tačiau profesorius griežtai neigia galėjęs pats prasitarti apie garsųjį pacientą. "Nežinau, kas ką kalba. Žinau tik, kad laikausi tam tikrų gydytojo etikos principų, kad ir kas būtų. Atsigulęs į ligoninę, A.Brazauskas įvardijo, apie ką galima ir kam galima teikti informaciją. Ir mes to iš esmės laikomės. Nemanau, kad bent jau Pilvo chirurgijos centre, mūsų kolektyve, atsirastų žmonių, kurie pasinaudotų kažkuo. Aš tuo netikiu", - aiškino K.Strupas.
Žinia, kad centro vadovas patvirtino žiniasklaidai gydęs A.Brazauską, papiktino Seimo narę V.M.Čigriejienę. "Pabandykite paskambinti į gydymo įstaigą ir sužinoti apie savo draugo sveikatą - kokiame skyriuje guli, kokia diagnozė. Jums niekada nepasakys. Net ir kur guli, nepasakys, kol nepateiksite oficialaus dokumento. O čia? Išdrožė viską!" - kalbėjo parlamentarė.
Pasak jos, jeigu A.Brazauskas nepageidavo, Pilvo chirurgijos centro medikai negalėjo net pasakyti žurnalistams, kad jis gydosi šioje įstaigoje. "K.Strupas blogai pasielgė. Tai kas, kad jis K.Strupas. Bet jis blogai pasielgė. Gal jis ir diagnozę pasakė? Nors šito negaliu tvirtinti", - piktinosi V.M.Čigriejienė.
Tuo metu profesorius K.Strupas mano, kad duomenys apie A.Brazausko sveikatą ir nebuvo atskleisti. "Ten yra faktas, kad jis gulėjo ligoninėje, o kokia liga jis serga ir kas ten toliau bus, niekas nežino", - kalbėjo medikas.
Retas atvejis
Informaciją apie asmens sveikatą sudaro duomenys apie asmens buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, jo sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat bet kokią kitą asmeninio pobūdžio informaciją apie pacientą. Net asmens buvimo sveikatos priežiūros įstaigoje faktas yra konfidencialaus pobūdžio informacija, kuri turėtų būti saugoma.
Asmenys, pažeidę sveikatos informacijos konfidencialumą ir pagarsinę asmens medicininę paslaptį, privalo atlyginti nukentėjusiajam padarytą moralinę arba neturtinę žalą, tačiau kompensacija negali viršyti 50 minimalių mėnesinių algų.
Kaip LŽ sakė Valstybinės medicininio audito inspekcijos direktorė Ramunė Navickienė, reikalavimas neteikti informacijos apie paciento buvimą gydymo įstaigoje grindžiamas ir tuo, kad tokie duomenys kartais leidžia nuspėti diagnozę, ypač jei asmuo gydosi specializuotame stacionare, Onkologijos institute.
"Žinoma, jei buvo atskleisti duomenys apie asmens sveikatą, pacientas turi teisę kreiptis dėl neturtinės, moralinės žalos atlyginimo. Tačiau praktiškai tai išties labai reti atvejai. Aš tokio atvejo, kad žmogus būtų kreipęsis dėl tokio pažeidimo, nežinau", - aiškino inspekcijos vadovė.
Pasak jos, duomenų apie A.Brazauską paviešinimas - gana skaudus pačiam pacientui, nenorėjusiam, kad tokia informacija būtų skelbiama. "Visame pasaulyje etikos reikalavimai yra vienodi - be paciento sutikimo jokia informacija apie paciento sveikatos būklę negali būti teikiama", - tikino pareigūnė.
Paciento reikalas
Ypač neigiamai apie peržengtas žurnalistų etikos ribas atsiliepė žurnalistų etikos inspektorius Romas Gudaitis. "Jei asmuo nepageidauja, kad žinios apie jo sveikatą būtų skelbiamos visuomenės informavimo priemonėse, reikėtų vengti tokio skelbimo. Šiuo atveju esu įsitikinęs, kad nėra viešo intereso skelbti žinias apie A.Brazausko sveikatos būklę", - pareiškė jis.
Inspektorius neslepia ketinantis jį papiktinusį atvejį akcentuoti savo kasmetinėje ataskaitoje, įvertinančioje žiniasklaidos veiklą. Tačiau atskiro tyrimo dėl duomenų apie A.Brazausko sveikatą atskleidimo nei jo vadovaujama įstaiga, nei Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija pradėti negali - tam reikia paties paciento raštiško skundo.
Vis dėlto tuo, kad publikacija sulauks atitinkamų institucijų dėmesio, neabejoja Seimo Žmogaus teisių komisijos vadovas Arminas Lydeka. "Asmens duomenų apsauga yra labai gerbtinas dalykas, ir yra net kelios ES konvencijos, ginančios ją, o visi su asmens sveikata susiję duomenys yra ypač saugotini. Iš esmės sutinku, kad apie viešų asmenų, politikų sveikatos būklę duomenys turi būti vieši, tačiau reikia įvertinti, ar aprašant ligas neatskleidžiami tam tikri asmens duomenys. Tuo labiau kad A.Brazauskas šiandien jau nebėra viešas asmuo", - pareiškė parlamentaras.
Tuo, kad buvo pažeisti A.Brazausko interesai, įsitikinęs ir aktyvus žmogaus teisių gynėjas, advokatas, parlamentaras Kęstutis Čilinskas. "Tokio viešinimo negalima pateisinti jokiais antikorupciniais nei kitais viešais interesais, o žmogaus sveikatą galima dar labiau pabloginti", - aiškino K.Čilinskas.
Deja, jo teigimu, nors įstatymai gina pacientų teises, iškyla juos įgyvendinti turinčių asmenų atsakomybės problema - atskleidusieji paciento paslaptį atsakomybės iš esmės išvengia.
Jūratė Dauginytė
