Penkis medalius rinktinei Europos ir pasaulio čempionatuose iškovojęs L. Kleiza krepšininko kelią baigė dar 2015-siais. Simboliška, kad Lietuvos rinktinė po buvusio lyderio paskutinio tango niekaip neranda kelio iki apdovanojimų pakylos.
Lietuvos krepšinio federacijos Vykdomasis komitetas trečiadienį patvirtino L. Kleizos kandidatūrą. Pats buvęs žaidėjas rinktinės vadovo pareigas mato kaip papildomą atsakomybę prie kitų numatytų veiklų.
„Rinktinės vadovas – šį pasiūlymą turėjau gana seniai iš Mindaugo, aišku, buvo visi rinkimai ir nebuvo taip, kad ši pozicija mane labai domino.Toliau diskusijoms vykstant, su sūnaus pradėjimu lankyti krepšinį, pradedant susipažinti su krepšinio mokyklomis, sunkiai dirbančiais treneriais, jų problemomis, vaikų pritraukimo problemomis, diskutuojant su Rolandu, atsirado noras prisidėti prie Lietuvos krepšinio. Kodėl sprendimas užtruko? Didžiausias klausimas buvo jaunimo programos, ką mes ten galime nuveikti, padaryti, padėti mokykloms, treneriams, tikrai neateiname nieko griauti, bet žinote, krepšinis man suteikė įspūdingą gyvenimą. Čia bus daugiau socialinis projektas. Mūsų krepšinį reikia saugoti, mylėti, man svarbu buvo turėti autonomiją, priimti sprendimus.
Vyrų rinktinė yra vyšnia ant torto. Ten daugiau aš esu jungiamoji dalis tarp trenerių ir žaidėjų, didžiausias fokusas yra kaip padėti treneriui, žaidėjams. Bendras tikslas lieka laimėti, požiūris niekada nepasikeitė, Lietuvos rinktinėje turi žaisti geriausi žaidėjai. Esame pergalių bade, nuo to nereikia bėgti, slėptis. Tai yra tiesa. Ateina žmonės su geriausiomis intencijomis, su interesu, kaip tą pakeisti. Tikiu, taip buvo ir prieš tai. Laukia daug sunkaus darbo, didelių paslapčių tame nėra“, – sakė L. Kleiza.
Pastarosiomis dienomis Lietuvos krepšinio padangėje vėl kilo didžiulis šaršalas. Rokas Pakėnas iš 15min.lt pranešė, jog Rimo Kurtinaičio asistentu taps Tomas Pačėsas, kuris jau septynerius metus nedirba trenerio darbo, o juo dirbdamas garsėjo griežta ranka ir netradiciniais krepšininkų auklėjimo metodais.
Portalas tv3.lt klausė L. Kleizos, ar šis dalyvavo formuojant rinktinės trenerių kolektyvą.
„Štabo formavimas sukėlė labai daug klausimų visiems, – šyptelėjo naujasis rinktinės vadovas. – Galiu pasakyti – taip, mes turėjome daug diskusijų, Rimo pasirinkimas buvo Tomas. Tai buvo viena iš atėjimo sąlygų ir mes ją pilnai palaikome.
Neturiu abejonių dėl Tomo kompetencijos, esu net prieš jį žaidęs su viena brangiausių visų laikų Eurolygos komandų tuomet žaidėme prieš jį Lenkijoje ir jie sugebėjo laimėti vienerias rungtynes. Kaip trenerį, žmogų jį puikiai pažįstu.
Reikia suprasti vieną dalyką... Visi girdėjome daug istorijų, kur Tomas buvo pagrindinis treneris. Viena iš pagrindinių vyriausiojo trenerio užduočių – motyvuoti žaidėjus ir rasti bendrą kalbą. Dėl to apie Tomą daug istorijų ir yra, nes jis surasdavo su visais skirtingą kalbą. Dėl to gali diskutuoti, bet jis ateina žinodamas savo rolę. Jis nėra pagrindinis treneris, tai nėra Tomo Pačėso šou. Jis padės Rimui, prisidės prieš Lietuvos rinktinės pergalių.
Štabas pasirinktas mažesnis pirmam langui, buvo dar pora variantų, kurie negalėjo prisijungti dėl asmeninių priežasčių ar darbo klube. Išėjus į Europos čempionatą, štabas bus didesnis ir platesnis. Pilnai palaikau pagrindinio trenerio pasirinkimą, einant į tokį spaudimą, turėti žmogų šalia, kuriuo pilnai pasitiki. Kalbėjau neseniai su Tomu, pamirškime tas senas istorijas. Gal visi bijo krūvio ar kažko, bet visi viską supranta: kiek reikia žaidėjus apkrauti, kiek reikia pailsėti. Niekas neturi jokio intereso, tik pasiekti pergalę.
Aišku, viskas atsistoja ant to, kad reikia iš žaidėjų išgauti maksimumą, kurio mums nepavyksta išgauti jau pastaruosius devynerius metus. Daug kas priklausys nuo pačių žaidėjų, bet kad čia bus stengiamasi kažką griežtumu paimti – tai nėra visiškai tiesa. Visi supranta, kas yra Lietuvos rinktinė, ką reiškia Lietuvos rinktinė. Visi treneriai lygiai taip supranta, kai turi reikalus su geriausiais žaidėjais.
Tai nėra klubas, tu nedirbi visus metus ištisai, kur atsitinka begalė dalykų ir turi būti tėčiu, sese, aukle ir broliu. Čia, visad sakiau, Lietuvos rinktinė – ne vaikų darželis. Visi turi atvažiuoti nusiteikę su vienu tikslu – kaip laimėti.“
Tv3.lt klausė L. Kleizos, ar septynerius metus treneriu nedirbantis specialistas vis dar yra vienas geriausių Lietuvoje.
„Manau, teisinga duoti pasirinkti pagrindiniam treneriui, kuris neš atsakomybę, – pabrėžė L. Kleiza. – Gal pasitaisysiu dėl žaidėjų, ten turi žaisti ir geriausi, bet ir labiausiai tinkami komandai. Tas pats ir su štabu. Visų pirma, tai yra Rimo šou. Rinktinė važiuos, kiek važiuos Rimas. Galime prisodinti ir dešimt trenerių, bet, jei jie neturės susidirbimo, nebus pažįstami... Čia ir buvo dar vienas iš galvosūkių, nes langai – specifinis dalykas. Atvažiuoji pirmadienį, turi kelias treniruotes ir turi žaisti rungtynes iškart, žaidi prieš vieną komandą. Dėl to buvo pasirinktas optimalus, mažas variantas, su kuriuo, galvoja treneriai, jiems bus geriau. Visi supranta, kad, atėjus vasarai, štabo reikės didesnio, platesnio, tam Rimas yra pasiryžęs.“
L. Kleiza aiškino ir kodėl tarp R. Kurtinaičio asistentų nėra Lietuvos čempiono Giedriaus Žibėno.
„Kaip ir minėjau, Giedrius yra vienas perspektyviausių trenerių Lietuvoje, ta diskusija palikta vasarai, o iki jos reikia prieiti. Buvo pasirinktas štabas, kuris Rimui pažįstamas, nes nėra laiko, – priežastis vardino buvęs krepšininkas. – Nėra paslapties, kad Giedrius yra vienas iš pasirinkimų, bet lange – per mažai laiko. Kaip komandai reikia susidirbti, taip ir štabams. Dvi treniruotės yra mažai, kad vieni iš kitų išgautų naudos. Visi supranta puikiai, niekas negyvena po akmeniu – sprendimai bus kritikuojami pralaimėjimų metu labai aštriai, o visi, kas juos padarė, tą kritiką prisiims. Čia dėl to problemų nėra.“
Buvote susitikę su Rimu Kurtinaičiu, kokia yra jo rinktinės vizija?
Buvome susitikę Belgijoje, Rimą pažįstu nuo tada, kai buvau vaikas, turime puikų santykį. Kas susiję su rinktine, dabar yra langai, tolimesnę rinktinės strategiją sunku dėlioti. Visas fokusas į artimiausią langą, kuris yra greitai ir kurį reikia laimėti, kad patektume į Europos čempionatą. Rimas nusiteikęs pozityviai, reikia suprasti ir jį. Jis priėmė didelę atsakomybę, iššūkį. Buvo nemažai pasigirdę, kad žaidėjai gal nežais už Rimą ar panašiai, bet nieko panašaus nėra. Kiek teko bendrauti su žaidėjais, visi nusiteikę pozityviai, kol kas viskas gerai skamba, bet kalbos yra kalbos. Prasidės rungtynės – viską pamatysime, kur mes esame, ko mums reikia ir ko trūksta.
Ar su „Žalgiriu“ vyksta kalbos? Galbūt išleis į rinktinę Luką Lekavičių?
Su „Žalgiriu“ santykis mano pozityvus. Mes suprantame klubą, jie supranta mus, manau, kad rasime kompromisą. Žinome jų sunkų Eurolygos tvarkaraštį, neprašysime iš jų 4-5 žaidėjų ir neverkiame, jei jie to neduos. Matot, negali būti jokių interesų, kas susiję su Lietuvos rinktine. Visų tikslas yra, kad Lietuvos krepšiniui būtų kuo geriau, toks pat yra ir „Žalgirio“ tikslas. Žinote, kaip viskas vyksta: traumos, ligos, žaidėjai išvažiuoja, viskas keičiasi greitai. Bus įdomu stebėti, kas pavyks makedonams – ar Milanas, Paryžius duos žaidėjus, galėsime imti pavyzdį ir iš jų.
Įprastai iš pradžių tvirtinamas rinktinės vadovas, tuomet treneris. Dabar buvo atvirkščiai, tad kiek dalyvavote trenerio paieškos procese?
Rimas tikrai nusipelnė būti rinktinės treneriu, net nėra klausimo. Šitame procese aš nedalyvavau, čia buvo federacijos prezidento reikalas, bet tikrai tai patvirtinu. Manau, tinkamas treneris šiuo laiku, laukia begalinis iššūkis.
Rinktinės vadovo pozicija yra naujovė Lietuvoje, kaip pats įsivaizduojate darbo grafiką ir veiklas?
Man pačiam tai yra nauja, visiems kitiems irgi. Bus žiūrėjimas, bandymas. Vyks bendravimas su treneriais, mes turime gerą santykį, visas fokusas dabar ties pirmu langu. Kol kas sunku žymiai toliau galvoti. Kuo aš norėčiau ir noriu padaryti, tai viską, kas susiję su jaunimo krepšiniu. Rinktinė... Žinote, langai, vasara, tai nėra darbas, kurį turi dirbti nuo ryto iki vakaro. Rezultatas yra greitas, aiškus, pamatysime jį. O jaunimo programoje yra daug iššūkių.
JAV rinktinė turi vadovą, ten Grantas Hillas užsiima kandidatų pakvietimu. Čia turėsite savo įtaką ar viskas bus palikta treneriams?
Kandidatų sąrašas dėliojamas, kiekvienas turėsime įtaką, paskutinis žodis yra trenerio. Tai komandinis darbas. Nepamirškime, kad čia nėra klubas, mes negalime nusipirkti žaidėjo, yra aišku, ką galime turėti, iš ko renkamės. Nėra netikėtumų, siurprizų, su kuo tu galėsi žaisti, daugmaž viskas visiems aišku. Didžiausias klausimas – kaip iš tų žaidėjų išgauti daugiau nei buvo anksčiau. Visi stengėsi, visi darė tik kažko visiems trūko. Viskas prasideda nuo žaidėjų ir žaidėjų požiūrio.
Galimai naujas žaidėjas vasarą yra Matas Buzelis. Ar vyksta pokalbiai su juo?
Su Matu aš tiesioginio pokalbio neturėjau, bet kalbėjau su jo tėvais. Kas labiausiai patiko, tai teisingiausias požiūris. Nesvarbu, kas treniruos rinktinę, jis žais už Lietuvą. Atsakymas toks. Jei mes galvojame, kad turime teisę rinktis, girdime „jei būtų treniravęs tas, aš žaisčiau“, „jei treniruoja tas, aš nežaisiu“. Tai jau pralaimėtojo požiūris. Negalime sau to leisti daryti šiuo metu. Neabejoju, kad žaidėjai, jei bus sveiki, atstovaus rinktinei. Ateina kai kurių krepšininkų paskutiniai metai, jie turi galimybę atstovauti rinktinei, palikti žymę, suteikti įkvėpimą jaunimui. Nematau priežasčių kažkam atsisakyti žaisti rinktinėje.
Ateina ketverių metų ciklas iki Los Andželo olimpinių žaidynių, ar nėra minčių apie rinktinės jauninimą?
Matot, kaip ir sakiau, yra langas, tada Europos čempionatas, o vasara po yra laisva. Tikiu, kad kažkiek rinktinė jauninsis ir dabar, bet tikslas yra pasiekti rezultatus vykdant procesą. Jauninti rinktinę yra kai kur sudėtingiau. Kartų kaita turi atsitikti natūraliai, čia juk ne klubas, tau nėra prižadėta, kad turėsi žaidėją visą sezoną, nežinai, ar jis bus traumuotas. Jaunoji karta auga, įsilies, stengsimės kiek daugiau įlieti ir dabar. Bus tikrai suteiktas šansas tiems, kurie valdė rinktinę. Ar tu nori užbaigti su pergale, atidavęs viską? Ar turi kitų idėjų? Tikslas, aišku, yra olimpinės žaidynės, bet iki jo bus tikrai fokusuojamasi ir bandoma turėti kuo geriausią rinktinę.