Naktimis pabundančios moterys dvigubai dažniau miršta jaunos, perspėjo naujas tyrimas. Nepaisant stulbinančios statistikos, moterys gali sumažinti šią riziką, užblokuodamos garsus ausų kištukais arba numesdamos svorio. Tyrimai, kuriuose dalyvavo 8 000 vyrų ir moterų, pažvelgė į „nesąmoningą budrumą“ naktį, kurį patiria visi.
Gali būti susiję su aukštu kraujospūdžiu
Tai atsitinka kai kūnas reaguoja į potencialiai pavojingas situacijas, tokias kaip triukšmas, skausmas, šviesa ir temperatūra. Netgi kvėpavimo sutrikimas arba miego apnėjos simptomas taip pat gali pastūmėti žmogų į nesąmoningą budrumą. Tokios nakties akimirkas nebūtinai prisiminsite kitą rytą, bet kitą dieną jausitės mieguisti, rašo dailystar.co.uk.
Adelaidės universiteto atliktas tyrimas parodė, kad šie sutrikimai dažnai gali būti susiję su aukštu kraujospūdžiu. Jie naudojo trijų atskirų tyrimų duomenis, kuriuose dalyviai nakties miego metu nešiojo miego monitorių. Kiekvienam buvo suteiktas procentinis balas, kuris apibendrino, kaip dažnai jie prabunda, kiek laiko būna prabudę ir kiek jie iš viso miega.
Kilo didesnė rizika mirti nuo širdies problemų
Dalyviai buvo stebimi kelerius metus, vidutiniškai nuo šešerių iki 11 metų. Tyrimui vadovavęs docentas Mathias Baumert ir jo kolegos nustatė, kad moterys naktį pabusdavo rečiau nei vyrai. Tačiau pabudimų poveikis buvo didesnis, ypač mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Moterims, kurios dažniausiai pabusdavo naktį (6,5% nakties miego), kilo 60–100% didesnė rizika mirti nuo širdies problemų.
Jų mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika buvo 12,8%, lyginant su vidurkiu 6,7%. Tuo tarpu mirties rizika dėl visų priežasčių taip pat padidėjo 20‒60%. Apskritai mirties rizika moterims padidėjo nuo 21% iki 31,5%.
Remiantis išvadomis, paskelbtomis „European Heart Journal“, prognozės vyrams buvo ne tokios reikšmingos. Dažniausiai pabundantiems buvo 13,4 – 33,7% rizika mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų ar bet kokios priežasties, lyginant su 9,6%‒28% tiems vyrams, kurie dažnai nepabunda.
Įtakoti gali vyresnis amžius, antsvoris ir knarkimas
Bendraautorius Dominik Linz iš Mastrichto universiteto medicinos centro sakė, kad neaišku, kodėl yra toks skirtumas tarp lyčių. Tačiau jis mano, kad tai galima paaiškinti skirtumais, kaip organizmas reaguoja į pabudimą naktį. Dominikas taip pat sakė, kad įtakoti gali vyresnis amžius, antsvoris ir knarkimas.
Jis sakė: „Amžiaus pakeisti negalima, tačiau svorį ir miego apnėją galime keisti ar gydyti ir taip sumažinti nerimo naštą. Ar tai sumažins riziką mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų, reikalauja tolesnio tyrimo. Man, kaip gydytojui, didelis pacientų nervingumas rodo, kad jiems gresia didesnė širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Turime patarti savo pacientams pasirūpinti savo miegu ir laikytis geros miego higienos“.
