Nors šių metų pradžioje dar išaugo alkoholio akcizai, Lietuvos gyventojai dėl to neapribojo svaigalų vartojimo – degtinės išgeriama gerokai daugiau.
Šių metų pradžioje Lietuvoje padidėjo alkoholio akcizai. Stipriesiems gėrimams ir vynui – penktadaliu, o alui – dešimtadaliu.
Tačiau, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, už etilo alkoholį surinkta 37 proc. didesnė akcizo suma, už vyną, fermentuotus gėrimus ir tarpinius produktus – 5 proc., už alų – 4 proc. didesnė suma, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Alkoholio akcizai apskaičiuojami pagal gėrimo stiprumą, tad galima spėti, kad alaus šiemet geriama mažiau arba perkamas silpnesnis alus.
Tuo tarpu stipriųjų gėrimų šiais metais turėjo būti išgerta 14 proc. daugiau.
Daugelyje kaimyninių Europos Sąjungos valstybių stipriųjų alkoholinių gėrimų vartojimas šiemet mažėjo. Tam įtakos turėjo šilta žiema ir augančios kainos.
Pavyzdžiui, Estijoje padidėjus akcizams, degtinės ir kitų stipriųjų gėrimų parduota net 27 proc. mažiau.
Todėl, anot „Lietuvos ryto“, netikėti pirmojo ketvirčio alkoholio akcizų surinkimo rezultatai Lietuvoje nustebino gėrimų gamintojus.
„Didindami akcizus politikai mus norėjo grąžinti į Europą – sumažinti degtinės ir panašių gėrimų vartojimą. Galima daryti išvadą, kad tikslas nebuvo pasiektas“, – teigė Lietuvos aludarių asociacijos prezidentas Audrius Vidžys.
Lietuva pagal alaus vartojimą beveik pasiekė Europos vidurkį. Vidutiniškai lietuvis per metus išgeria maždaug 90 litrų alaus.
Tuo tarpu stipriųjų gėrimų vienas mūsų šalies gyventojas išgeria keturis ar netgi penkis kartus daugiau negu vidutinis europietis.
Stipriųjų alkoholinių gėrimų gamintojai pažymi, kad padidėjus akcizams išaugo pigesnių gėrimų paklausa.
Stiprieji gėrimai mūsų šalyje populiarėja jau 4-5 metus iš eilės. Kasmet jų parduodama 20-25 proc. daugiau.
