Šiemet Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais apdovanoti penki drąsuoliai vyrai ir viena moteris. Už du bendraamžius – žemaitį Vidmantą Sovą ir aukštaitį Aurelijų Aglinską – apdovanojimus atsiėmė susigraudinę jų artimieji. Nes abu, gelbėdami kitus, paaukojo savo gyvybes.
Paskutines 2009-ųjų liepos dienas įsiminė daugelis poilsiavusiųjų prie jūros. Kelias dienas pūtęs vėjas šiltoje Baltijoje įsiūbavo didžiules bangas. Nors laikraščiai pranešinėjo apie kas kelias valandas skęstančius žmones, visi poilsiautojai tikėjosi, kad nelaimė juos aplenks.
Rugpjūčio 1-ąją kelios šiauliečių šeimos dviem automobiliais atvyko pailsėti prie jūros. Klaipėdoje vyko Jūros šventė, todėl atvykėliai, nutarę nelįsti į Palangos žmonių skruzdėlyną, pasuko šiauriau – Būtingėje, privačioje valdoje, už kelis litus išsinuomojo vietą palapinėms. Tai, kad šioje vietoje pakrantė neprižiūrima gelbėtojų, atvykėliams nerūpėjo – kas gi važiuodamas maudytis tikisi skęsti?
Kopose pasistačiusi tris palapines kompanija linksmai bendravo – vieni išgėrė truputį brendžio, kiti – alaus. Kai apie ketvirtą valandą danguje pasirodė saulė, kompanija nutarė tądien paskutinį kartą pašokinėti bangose.
Į jūrą įbrido Gintautas Mažeika (38 m.), Romualdas Elinskas (41 m.), Vincentas Krupskis (45 m.) ir jo dukros: devynmetė Gabrielė ir be kelių dienų 18 metų Neringa. Vyrų žmonos nutarė geriau nerizikuoti ir liko prie palapinių.
Metėsi gelbėti trijų žmonių
Netrukus iš jūros šiaip ne taip išsikapstęs vienintelis R. Elinskas ėmė šauktis pagalbos – keturi žmonės skęsta! Netoliese su šeima poilsiavęs Mažeikių policijos komisariato areštinės viršininkas Vidmantas Sova (35 m.), nedvejojęs nė sekundės, puolė į jūrą gelbėti nelaimėlių. Kaip jam sekėsi, nuo kranto nebuvo matyti per didžiules bangas.
Šoko ištikta V. Krupskio žmona puolė skambinti gelbėtojams, bet susizgribo nežinanti jų telefono numerio. Kol moteris paskambino į policiją, kol sužinojo Palangos gelbėjimo stoties numerį, kol apžergę vandens motociklus iš Šventosios, o po to ir iš Palangos atlėkė gelbėtojai, praėjo ne viena minutė. Visgi šie vyrai dar spėjo ištraukti vandeniu springstančią Neringą.
Gelbėtojai suradę parplukdė V. Sovą ir G. Mažeiką, bet abu jau buvo negyvi. Devynmetės Gabrielės kūną jūra į krantą išmetė tik kitą rytą...
Už narsą gelbėjant net tris skęstančiuosius V. Sova po mirties pristatytas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus apdovanojimui.
Norėjo susukti laidą
Savo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus neatsiėmė ir Vaškuose (Pasvalio raj.) gyvenęs 34 metų Aurelijus Aglinskas, kuris žuvo gelbėdamas elektros purtomą savo brolį Artūrą.
Nelaimė į Vaškus atslinko pernai liepą kartu su juodais audros debesimis. Po pietų ten praūžė galinga audra su kruša, tądien talžiusi visą Lietuvą. Vaškų kaimo pakraštyje, prie daugiabučio namo ūkinio pastato, vėjas nulaužė seną žilvitį, o tas virsdamas nutraukė į ūkinį pastatą nuvestus du senus elektros laidus.
Laidai buvo daug metų nenaudojami, todėl žmonės net neabejojo, jog elektra atjungta ir jais neteka. Todėl aštuoniolikmetis Artūras Valiulis pasilenkęs paėmė vieną laidą, kad jį susuktų. Staiga jam kirto galingas elektros smūgis!
Vėliau išaiškėjo, kad elektrikai savo darbą padarė aplaidžiai – į ūkinį pastatą atvestą požeminį kabelį prijungė prie elektros tinklo, o kabojusius nebenaudojamus laidus atjungti užmiršo arba tingėjo.
Tespėjo išrinkti vardą...
Taigi A. Valiulis parkrito raitydamasis ir negalėdamas paleisti iš delno laido, nes elektros srovė visada sutraukia raumenis. Tai matydamas broliui į pagalbą šoko A. Aglinskas. Jis išplėšė Artūrui iš rankos laidą, tačiau tada pats krito ant žemės be sąmonės...
A. Aglinską už kelnių galų nuo laido nutempė kaimynas Jonas, pats irgi paragavęs elektros srovės. Atbėgusi kaimynė medikė Alma Magelinskienė atgaivinti Aurelijaus nepajėgė.
Traktorininku dirbęs A. Aglinskas su pirmąja žmona turėjo du sūnus. Prieš kelerius metus buvo vedęs antrą kartą, su antrąja žmona susilaukęs trijų dukrų. Nelaimės išvakarėse jam gimė dukra. Rytą pats išrinko jai Karolinos vardą, o po pietų žuvo...
Stebėtina žmonių drąsa
Už drąsą, ryžtą ir sumanumą gelbstint žūvančiuosius, nepaisant gresiančio pavojaus savo gyvybei, Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti dar trys žmonės – ugniagesys, studentas ir auklėtoja.
Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Skuodo priešgaisrinės gelbėjimo budinčiosios pamainos ugniagesys-gelbėtojas Arvydas Mickus pernai birželio 11-ąją ne tarnybos metu pamatė, kaip per avariją apsivertė ir į vandenį įlėkė lengvasis automobilis, kuriuos važiavo vyras su moterimi ir dvi mažametės mergaitės. Puolęs į vandenį A. Mickus sugebėjo išgelbėti visus keturis!
Šiaulių rajono Naisių kaimo gyventojas Valdas Žvigaitis Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių gavo už tai, kad pernai spalį per gaisrą išgelbėjo tris savo vaikus ir sutuoktinę.
Taip pat apdovanoti po vieną skęstantįjį išgelbėję Lietuvos žemės ūkio universiteto studentas Paulius Šepetauskas bei Rusnės specialiosios mokyklos auklėtoja Jūratė Zvėgienė.
Senas garbingas apdovanojimas
Per pirmąją nepriklausomybę Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi buvo apdovanoti 44 asmenys. Lietuvai vėl atgavus nepriklausomybę – jau 345 žmonės. Dauguma jų – senyvo amžiaus Lietuvos piliečiai, nacistinės okupacijos metais gelbėję žydus. Nusipelniusiam asmeniui mirus, garbės ženklas ir diplomas įteikiami saugoti jo šeimai. Už tokį karo metų žygdarbį yra pagerbta apie 250 asmenų.
Pastaruoju metu Kryžiumi apdovanojami piliečiai, jau mūsų dienomis gelbėję skęstančius, gaisruose žūstančius ar į kitą pavojingą bėdą pakliuvusius žmones. Tarp apdovanotųjų – ne viena dešimtis vaikų ir paauglių.
Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi tas pats drąsuolis gali būti apdovanotas kelis kartus. Kiekvienas naujas apdovanojimas pažymimas aukso žvaigždute, kuri prisegama prie kaspinėlio.
Prieš karą šis apdovanojimas vadinosi Žūstančių gelbėjimo kryžiumi ir buvo gaminamas „Arthus Bertrand“ dirbtuvėse Paryžiuje. Atkurtas ženklas gaminamas Lietuvoje.
Sigitas STASAITIS
