Vaikinas nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas, nes per incidentą jam buvo 15 metų. Jis apklaustas tik kaip liudytojas. Kartu su juo buvęs dvejais metais vyresnis bendraamžis nuteistas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.
Tačiau vėliau civilinėje byloje nukentėjęs vyras prisiteisė iš paauglio ir motinos 8 tūkst. litų (2316 eurų) kompensaciją.
Klaipėdos teismai, spręsdami apie vaikino ir jo motinos atsakomybę, paskelbė, kad „baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis galima vadovautis ir jų nebereikia įrodinėti“.
Strasbūro teismas su tuo nesutiko. Anot jo, Lietuvos teismai atėmė iš vaikino moters galimybę ginčyti faktus, todėl kompensacija paskirta nesąžiningai.
„Klaipėdos apygardos teismas, (...) pripažinęs A. K. veiksmus galutinai nustatytais per baudžiamąjį procesą, kuriame jis buvo liudytojas, atėmė iš pareiškėjos galimybę užginčyti faktus, kuriais buvo grindžiama jos civilinė atsakomybė. Šios galimybės ji taip pat neturėjo vykstant baudžiamajam procesui, kadangi šis nagrinėjimas jos sūnaus veiksmų nesvarstė“, – rašoma teismo sprendime.
„Esant tokioms aplinkybėms Teismas negali sutikti, kad civilinė byla prieš pareiškėją buvo „sąžininga“, kaip tai apibrėžia Konvencijos 6-ojo straipsnio 1 dalis“, – teigiama sprendime.
