Tik devynių klasių išsilavinimą turinti Greta Simonavičiūtė rugsėjo 1-ąją sutiks už grotų. Aštuoniolikmetė įtariama pernai šios šventės išvakarėse padegusi Kauno Petro Vileišio vidurinę mokyklą, kurią lankė nuo pirmos klasės, rašoma šios dienos „Lietuvos žiniose“.
Tai ne vienintelis išpuolis, su kuriuo siejama ši smulkaus sudėjimo mergaičiukė. Prieš šį padegimą buvo dar du - aštuoniolikmetei pateikti įtarimai ne tik dėl turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu, bet ir dėl mokyklos vadovių terorizavimo bei įžeidinėjimo. „Vytautas Apolianskas su sijonu“, - pripažįsta buvę Gretos pedagogai, prieš keletą metų išgyvenę minėto buvusio auklėtinio suburtos gaujos vykdytų nusikaltimų siaubą.
Tėvo blaškymasis
V.Apolianskui atliekant teismo skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, o mokyklai rengiantis jubiliejinei - 40-ajai rugsėjo 1-ajai, sulaukta dar vieno skaudaus antausio. 2006 metų rugsėjo 1-osios rytą į šventę susirinkusi mokyklos bendruomenė išvydo necenzūriniais užrašais subjaurotą iškilmių aikštę. Tokio paties braižo teplionės netrukus buvo pastebėtos ir ant mokyklos sienų.
Tik po poros savaičių, dar neatslūgus patirtam kartėliui, sužinota, kas šių keverzonių autoriai. Mokiniai kuždėjosi, kad tai - G.Simonavičiūtė ir pažįstamas keturiolikmetis, kuriuos šiems „meno kūriniams“ įkvėpė vieną vakarą išgertas nemažas kiekis alaus. Toks buvo keturiolikmečio atsisveikinimas su mokykla - netrukus jis išvyko gyventi į užsienį. Į mokyklos direkcijos tarybą buvo iškviesta tik G.Simonavičiūtė ir jos tėvas, neseniai savo vienturtei dukrai nupirkęs kvartalo paauglių pavydą kėlusį motorolerį. Tėvas gynė dukrą: „Nepagalvojo prieš kvailiodama - tai nebuvo piktybinis poelgis... Atlyginsiu...“ Greta tylėjo ir šypsojosi. Iš tikrųjų G.Simonavičiūtės tėvas tada sumokėjo mokyklai už dažus dukters teplionėms uždažyti. Tačiau po kelių dienų vyras ėmė atvirai reikšti nepasitenkinimą jį „nureketavusiems“ pedagogams.
Nesuprasta keistuolė
Pasak pedagogų, tai buvo vienintelis atviras jų konfliktas su G.Simonavičiūtės tėvu po skandalingųjų 2004-ųjų pradžios įvykių, kai V.Apoliansko suburta devintokų-vienuoliktokų gauja nužudė šeštoką ir devintoką, budėjusius mokykloje. Tuomet Simonavičius dirbo apsaugininku mokyklos pasamdytoje saugos tarnyboje „Jungtis“, o septintoje klasėje besimokiusi jo duktė kasdien bėgdavo iš pamokų.
Kaip G.Simonavičiūtė elgėsi per mokyklą sukrėtusius 2004 metų pradžios įvykius, pedagogai neatsimena, nors teigiama, kad ji jau anksčiau išsiskyrė iš bendramokslių būrio. „Tokio keisto vaiko dar nebuvau mačiusi, - pasakojo LŽ viena mokytojų. - Būdavo, stovi Greta viena prie palangės įsmeigusi kažkur į tolį sustingusį žvilgsnį...“
Tą „smeigiantį žvilgsnį ir pjaunančią šypseną“ pedagogai siejo su įtarimais dėl galimo narkotikų vartojimo. Tačiau paauglės tėvas, kuriam buvo rekomenduota parodyti dukrą psichiatrams, vėl ją teisino: „Priimkite ją tokią, kokia yra. Greta visada tokia ir kitokia nebus.“ Pedagogų žiniomis, tuo metu skyrėsi šios paauglės tėvai. Ji pasiliko su tėvu ir atvirai pasmerkė motiną, šiuo metu turinčią kitą šeimą.
Balandžio 1-osios „pokštas“
G.Simonavičiūtė buvo parodyta psichiatrams tik pernai rudenį, jau ją suėmus. Po minėtos 2006-ųjų rugsėjo 1-osios „šventės“ buvo „fejerverkas“ - ikiteisminio tyrimo duomenimis, per porą metų net 26 kartus išdaužyti mokyklos langai. Po to, 2007-ųjų pavasarį, visą mėnesį truko naujosios mokyklos direktorės, pakeitusios senąjį, mirusį nuo insulto netrukus po V.Apoliansko gaujos nusikaltimų išaiškinimo, bei vienos iš pavaduotojų terorizavimas telefono skambučiais ir SMS žinutėmis. Vėliau - trys klasių padegimai ir mokyklos vadoves įžeidžiančiais užrašais išmarginta pavogta paklodė, paryčiais iškabinta prie mokyklos. Teismui jau perduotos G.Simonavičiūtės baudžiamosios bylos kaltinamasis aktas - apie 50 puslapių.
Mokyklos vadovės pradėtos terorizuoti 2006 metų balandžio 1-ąją. Manoma, kad iš pradžių tai buvo tik nevykęs, tačiau į naują gaują susibūrusiems mikrorajono paaugliams patikęs pokštas. Vėliau tai tapo kasdieniu šantažu. Pirmąja „pokštautojų“ auka tapo vienos septintos klasės auklėtoja. Du jos auklėtiniai priklausė minėtai šilumos šeimose neradusių paauglių gaujai. Mokytojai skambindavo mergina, tačiau fone buvo girdėti jos „pokštais“ besižavinčių vaikinų juokas.
Bemiegės naktys
Kiekvieną įžūlesnį epitetą lydintį juoką girdėdavo ir mėnesį terorizuota direktorės pavaduotoja. Ji būdavo keliama iš miegų nuo pirmos valandos nakties. Ir taip kas pusvalandį iki pusės penkių ryto. Kol auka neįsigijo autoatsakiklio, be kita ko, rodančio skambinančiojo numerį. Tada chuliganai, kaip užfiksuota, skambindavo iš įvairių mobiliojo ryšio telefono papildymo kortelių, „bendraudavo“ tik su atsakikliu, kurio įrašų niekas nebeklausydavo. Sužinoti direktorės pavaduotojos, gyvenančios tame pačiame kvartale, namų telefoną nebuvo sudėtinga. O mokyklos direktorė buvo terorizuojama mobiliojo ryšio telefonu. Jo numeris buvo duotas ir eilinį kartą į mokyklą iškviestam G.Simonavičiūtės tėvui - jeigu reikėtų skubios pagalbos.
Iš pradžių būta tik skambučių. Vėliau pasipylė dar „riebesnės“ SMS žinutės - atviri grasinimai ne tik pedagogei, bet ir jos vyrui.
Būdavo dienų, kai šeima sulaukdavo iki 63 tokių žinučių. „Įmesime abu į konteinerį arba į mašiną ir nuvešime, iš kur kelio neberasite“, „Kaip mes norėtume tau galvą suspardyti, neįsivaizduoji“ - tai nedaugelis jų, kurias galima paviešinti.
Teroras telefonu ir grasinimai liovėsi kreipusis pagalbos į policiją, o šiai paėmus G.Simonavičiūtės bei kitų tai pačiai gaujai priklausančių paauglių mobiliuosius telefonus.
Keršyta ir ugnimi
Pas G.Simonavičiūtę buvo rasta ir papildymo kortelių, kurių numerius buvo užfiksavę direktorės pavaduotojos namų telefono priedai. Tačiau ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo nužudyti tada buvo nutrauktas - neužteko įkalčių, nes įtariamoji tvirtino nežinanti, kas galėjo pasinaudoti jos telefonu.
Šantažas baigėsi, bet prasidėjo mokyklos padegimai. Pirmąjį išpuolį lydėjo vagystė - išvakarėse iš kitą naktį padegtos pirmokų klasės, išdaužus langą, buvo pavogtas grotuvas. Jis buvo nupirktas kaip mokymosi priemonė už pinigus, surinktus iš tėvų. Tada gaisro nuostoliai siekė per 40 tūkst. litų.
Vėliau sekė dar du išpuoliai per mėnesį. Pirmasis - menkesnis, padaręs nuostolių už 10 tūkst. litų. Antrasis įvykdytas likus parai iki naujųjų mokslo metų pradžios. Tada iš karto padegtos net dvi klasės skirtinguose mokyklos korpusuose. Gaisrą gesino septyni ugniagesių automobiliai, jo padariniai nelikviduoti iki šiol.
Po šio išpuolio G.Simonavičiūtė, jau beveik metus buvusi išbraukta iš moksleivių sąrašų už pamokų nelankymą, pagaliau atsiėmė savo dokumentus. Liovėsi ir padeginėjimai - už moksleivių tėvų 2 proc. pajamų perlaidas mokyklos prieigose buvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros.
Gauja išsiskirstė
Po trečiojo išpuolio padegimams tirti buvo sudaryta speciali prokurorų ir Kauno vyriausiojo policijos komisariato tyrėjų grupė, vadovaujama Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojos. Iki tol buksavęs šių nusikaltimų tyrimas pajudėjo iš mirties taško tik po Lietuvos krepšinio rinktinės pralaimėjimo Rusijai pernykščiame Europos čempionate.
Naktį po šių rungtynių buvo išdaužyti keliolikos automobilių, stovėjusių netoli P.Vileišio vidurinės mokyklos, langai. Dėl šio išpuolio buvo sulaikyti keturiolikmetis ir penkiolikmetis. Taip pradėti narplioti vis labiau įsisiautėjančios V.Apoliansko gaują pakeitusios naujos mikrorajono paauglių šutvės nusikaltimai. Be padegimų bei mokyklos vadovių terorizavimo, ši gauja įtariama ir vagystėmis bei plėšikavimu. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, ją sudarė 13-14 metų vaikinai ir 15-16 metų merginos.
Teigiama, kad po G.Simonavičiūtės sulaikymo gauja išsiskirstė. Dauguma jos narių savo vedlės byloje šiandien yra liudytojai - ne vienas jų nusikaltimų darymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, kurio sulaukus traukiama baudžiamojon atsakomybėn. „Pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, G.Simonavičiūtė darė nusikaltimus viena“, - LŽ sakė ikiteisminiam tyrimui vadovavusi Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Renata Oželienė.
Pedagogų investicija
Teismo posėdyje, per kurį buvo nagrinėtas prokurorės prašymas pratęsti aštuoniolikmetės suėmimą išimtiniam pusės metų laikotarpiui, kurio reikalaujama tik sugavus stambesnes kriminalines „žuvis“, niekas iš G.Simonavičiūtės artimųjų nepasirodė. Motiną, bandžiusią atnaujinti po skyrybų nutrūkusius santykius su žemyn garmančia dukra, aštuoniolikmetė atstūmė. Į teismo posėdį neatvyko ir tėvas, mėginęs kurti dukrai alibi - vyriškis tvirtino padegimų metu namuose su ja žiūrėjęs televizorių.
Mokykla pateikė G.Simonavičiūtei ieškinį dėl 70 tūkst. litų turtinės žalos. Nukentėjusiomis pripažintos mokyklos vadovės atlyginti patirtą moralinę žalą nereikalauja, nors galėtų. Pasiteravus, kodėl, direktorės pavaduotoja Lina Dekerienė LŽ teigė: „Pirmiausia, Greta - dar vaikas, kurį reikia mokyti sugebėti atleisti. Antra - aš esu moteris, o ji - mergaitė. Mano dukros turi motiną, o ji - ne. Galbūt jos niekas nepamokė, kad niekada nedarytų bloga, nes tai atsigręš prieš tave. Juk pagrindinės Gretos, kuri - dar vaikas, gyvenimo „vertybės“ buvo socialinė atskirtis bei tokie patys agresyviai nusiteikę draugai, šildęsi vienas prie kito. Viliuosi, kad kada nors ji atsimins šią dovaną - tai investicija į jos ateitį. Priešingu atveju pati atrodyčiau kerštautoja.“
Greta ČIŽINAUSKAITĖ
