Nuo barjero iki barjero
Maždaug 12-22 metų jaunuoliai mėgta burtis į gaujas, kad kartu galėtų vaikštinėti, bendrauti ir šiaip linksmai leisti laisvalaikį. Tokie jau yra šios amžiaus grupės elgesio ypatumai. Jaunimo kompanijų pramogos gali būti pačios įvairiausios – nuo žygių į kino teatrus iki langų daužymo, automobilių padeginėjimo ir plėšikavimo. Nubrėžti griežtą ribą, skiriančią ištikimų draugų būrį nuo nusikaltėlių gaujos, kartais būna gana sunku, ir jaunuoliai, to nė nepastebėdami, šią ribą peržengia. Užtat suaugę žmonės puikiai žino, kokiomis sąlygomis jaunuoliai tampa nusikaltėliais. Grėsmingo virsmo priežastys dažniausiai slypi ekonomikoje.
Pasaulyje, kai dar nebuvo pramonės, jaunimas chuliganiškai elgdavosi nė kiek ne mažiau, negu dabar, tačiau paprastai suaugusieji tai priimdavo kaip natūralų dalyką, todėl triukšmingos puotos ir tarpusavio kovos buvo laikomos įprastu jaunystės atributu. Labai dažnai įsilinksminusių jaunuolių chuliganiškumas būdavo visuomeninės sanklodos dalis. Štai, Italijos Siena nuo Viduramžių buvo suskirstyta į 59 apygardas-kontradas, susijusias su kokiu nors amatu. Jos parūpindavo žirgų ir raitelių kasmet vykusioms jotynėms. Bemaž kiekviena kontrada turėjo savo sąjungininkų ir savo priešų iš kaimynų tarpo. Miesto jaunimas ištisus metus gyveno žirgų lenktynių laukimu ir neretai eidavo muštis su bendraamžiais iš priešų kontrados. Sienos tradicijos išliko iki šių dienų, nors kontradų skaičius sumažėjo iki 17, o muštynių būna kur kas rečiau.
Tas pats dėjosi daugelyje Europos miestų. Škotijos Glazge nuo XVIII amžiaus pradžios buvo tradicija: dvi didelės jaunuolių grupės kiekvieną šeštadienį rinkdavosi prie Klaido upės: viena viename krante, kita – kitame, ir imdavo mėtytis akmenimis. Buvo kovojama dėl mažos salelės, kurią pasiekti galėjai briste. Šitas pasimėtymas akmenimis paprastai peraugdavo į masines muštynes, kurios baigdavosi tik žuvus kuriam nors jų dalyviui.
Prasidėjus industrializacijai į miestus ėmė plūsti kaimų gyventojai, kurie ieškojo darbo ir neturėjo nieko bendro su vietinėmis tradicijomis. Jauni darbininkai, atsidūrę svetimame mieste, stengėsi kaip nors jame įsitvirtinti ir kūrė savo grupuotes: būrėsi žemiečiai, draugavo vienas barakas su kitu, viena gatvė su kita. Veikiai rimti miestiečiai pamatydavo, kad jų kaimynystėje jau gyvena gerai organizuotos ir gana agresyvios darbo jaunimo gaujos, pasirengusios patiems nutrūktgalviškiausiems poelgiams. Jau minėtame Glazge XIX amžiaus penktajame dešimtmetyje gatvėse pasidarė gana nesaugu dėl miestą netikėtai užplūdusių tvirtai sudėtų airių vyrukų. Mat, 1845 metais Airijoje prasidėjo badas, kai dėl ligos žuvo visas bulvių – pagrindinio tuometinės Airijos maisto šaltinio – derlius, ir airiai buvo priversti ieškoti prieglobsčio Anglijoje, Škotijoje ir Amerikoje. Imigrantams sunku buvo rasti darbo, o ir Škotijos darbininkai labai neapsidžiaugė konkurentų atsiradimu, tad airiams beliko griebtis peilių ir kastetų.
Badas Airijoje sukėlė prievartos protrūkį visoje Jungtinėje Karalystėje, kadangi airių pabėgėlių antplūdis apsunkino situaciją darbo rinkoje. Anglijos Derbio mieste 1846 metais įprastos futbolo rungtynės peraugo į masines riaušes. Susigrūmusius sirgalius pavyko sutramdyti tik atskubėjusiam kavalerijos būriui. Nuo to laiko įvykiai ėmė klostytis pagal tą patį scenarijų: kol pramonė klestėdavo, pramoniniuose miestuose formuodavosi didelės žalos nedarančios jaunimo grupuotės, bet vos tik ekonomikos reikalai imdavo krypti į blogąją pusę, tie patys jaunuoliai imdavo kelti grėsmę visuomenei.
XIX amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžioje Anglijoje užaugo pirmoji darbo jaunimo karta, gimusi ir augusi pramoninių miestų skurdo kvartaluose. Britanijos tekstilės pramonės širdis buvo Mančesteris, tad gatvės universitetus išėjusių jaunų vyrukų čia buvo kur kas daugiau, negu kur nors kitur. Būtent Mančesteryje, o taip pat jo priemiesčiuose, kaip Salfordas, išsirutuliojo pirmoji jaunimo subkultūra, susijusi su prievarta. Jauni chuliganai pasivadino „skatleriais“ (angl. „scuttler“), o savo gyvenimo būdą vadino „skatlingu“.
Didžiausia skatlerių pramoga buvo muštynės. Visuomenės aktyvistas Aleksanderis Devainas rašė apie šią subkultūrą 1890 metais: „Skatleris – tai, paprastai, vaikinas nuo 14 iki 18 ar 19 metų, o skatlingo esmė yra ta, kad dvi įvairiais ginklais apsiginklavusių jaunuolių grupės stoja į kovą“. Tarp skatlerių ginklų buvo diržų su sunkiomis metalinėmis sagtimis, kuriuos paprastai apsivyniodavo ant rankos, o taip pat ir peilių. Beje, peiliais jie naudodavosi tik kraštutiniais atvejais, kadangi laikydavosi garbingos kovos taisyklių.
Skatlerį galėjai atpažinti pagal išvaizdą ir įžūlią laikyseną. Beveik visuomet jie avėdavo specialius batus su varinėmis pakalomis, ryšėjo ryškius šilkinius šalikus ir nešiojo„kliošines“ kelnes (14 colių per kelius ir 21 colis ties čiurna), pagal sukirpimą primenančias tas, kurias mūvėdavo jūreiviai. Be to, jie mėgdavo ypatingą šukuoseną: plaukus kirpdavosi trumpai, bet ant kaktos iš kairės pusės palikdavo kuokštą, vadinamą „asilo karčiais“. Mušeikos paveikslą užbaigdavo kepurė su priekakčiu (snapeliu), kurią šis užsismaukdavo ant ausies taip, kad iš po jos kyšotų plaukų sruoga.
Judėjimas gavo pradžią apie 1870 metus, bet masinis pasidarė tik po 1873 metų, kai pasaulį sukrėtė gili ekonominė krizė. Rasti darbo buvo sunku, ypač jauniems ir nepatyrusiems darbininkams, o ir atlyginimai gerokai sumažėjo. Rezultatas buvo tas, kad gatvėje atsidūrė daugybė tvirtai sudėtų vaikinų, kurie, paprasčiausiai, neturėjo ką veikti. Neužilgo šimtai, jei ne tūkstančiai, jaunų Mančesterio gyventojų užsiaugino „asilo karčius“ ir ėmėsi skatlingo. Jau 1879 metais vienose masinėse muštynėse dalyvavo virš 500 žmonių. Valdžia tokiai įvykių eigai buvo visiškai nepasiruošusi ir iš pradžių bandė kovoti su peštukais, skelbdama labai griežtus nuosprendžius. Keliems žmonėms buvo skirtos įkalinimo bausmės nuo 9 iki 20 metų, bet gatvės kovotojų tai jau nebegalėjo išgąsdinti, nes baisiausias dalykas bet kuriam skatleriui buvo ne teismas, o tai, kad bendraamžiai palaikys jį bailiu. Bausmės buvo sumažintos iki kelių mėnesių, bet, nepaisant to, XIX amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje dauguma Mančesterio kalėjimo gyventojų sėdėjo už dalyvavimą masinėse muštynėse.
Laukite tęsinio.
