Panevėžio laikinuosiuose vaikų globos namuose pavasaris prasidėjo paauglių antplūdžiu. Tik ne bėglių iš namų, kaip būdavo anksčiau, o išvarytųjų tikrų tėvų. Globos namų direktorė Aida Žygelienė stebisi ir kitkuo.
„Anksčiau pas mus dažniausiai patekdavo vaikai iš socialinės rizikos šeimų, o dabar – vis dažniau iš vadinamųjų normalių, neretai – išsilavinusių, kur abu tėvai baigę aukštuosius mokslus“,– sakė ji.
Direktorė svarsto, kad sunkmečiu žmonės tapo dar jautresni, pažeidžiamesni. Ekonominė krizė pagilino moralines šeimų problemas.
Nepriteklių prispausti tėvai neberanda jėgų ištverti paauglių maištavimo. O vaikams sunku susitaikyti, kad dabar tėvai nebegali nupirkti madingesnių drabužių, duoti kišenpinigių pramogoms, ekskursijoms, nors anksčiau visa tai gaudavo.
Vaikai įvairiais būdais protestuoja: praleidinėja pamokas, laiku negrįžta namo, rūko, vartoja alkoholį, narkotikus, susideda su prastos reputacijos kompanija. Tėvai pyksta, bando perauklėti atžalas, bet, pristigę kantrybės, parodo jiems duris.
„Vienas tėvas, kurio paauglė dukra atsidūrė pas mus, aiškino norįs ją užauginti doru žmogumi. Jis siekė, kad mergaitė nesišlaistytų su draugais gatvėse, iki išnaktų nesėdėtų prie kompiuterio, mobiliuoju telefonu ištisą parą nesiuntinėtų žinučių, gerai mokytųsi. Viskas baigėsi dideliu konfliktu, po jo mergaitei teko prisiglausti pas mus“, – „Sekundei“ pasakojo A.Žygelienė.
Panevėžio vaiko teisių apsaugos tarnyba pastaruoju metu keliems tėvams už vaikų išvarymą iš namų ir nepriėmimą jų atgal surašė administracinių teisės pažeidimų protokolus. Tėvai stos prieš teismą. Jiems gresia įspėjimas arba piniginė bauda.
„Kad ir kas būtų, tėvai neturi teisės išvaryti nepilnamečių vaikų. Problemos turi būti sprendžiamos kitaip. Jie gali kreiptis pagalbos į mus. Nusiųsime pas psichologus, kitus specialistus, kurie gali padėti“, – teigė miesto Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė Daiva Simonaitienė.
Renka pagalbos telefoną
Pasak D.Simonaitienės, anksčiau taip pat pasitaikydavo vienas kitas atvejis, kai tėvai paauglius išvydavo iš namų, tačiau specialistams kelia nerimą, kad pastaruoju metu taip besielgiančiųjų daugėja.
Neseniai į Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojus kreipėsi motinos iš namų išvaryta mergaitė. Moksleivė prašė įtikinti motiną ją priimti atgal. Darbuotoja kartu su paaugle nuėjo pasikalbėti su jos motina.
Moteris kategoriškai atsisakė įsileisti dukterį. Ji pareiškė nebeturinti jėgų perauklėti nepaklusniąją, tegul ji gyvenanti kur norinti ir kaip norinti. Paauglė buvo apgyvendinta Laikinuosiuose vaikų globos namuose. Motinai surašytas protokolas, jos laukia teismas.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams teko ateiti į pagalbą ir iš namų išvytam vaikinui. Jį priimti atsisakė ir motina, ir tėvas – jie yra išsituokę ir gyvena atskirai.
Susipykęs su motina ir jos iš namų išvarytas paauglys paprašė tėvo, kad šis leistų jam pagyventi pas jį. Tačiau tėvas sūnui pareiškė, kad jo namuose vietos nėra.
„Didesni vaikai paprastai žino, kur ieškoti pagalbos, jei tėvai išvarė iš namų. Jie ateina teisiai pas mus arba į Laikinuosius vaikų globos namus. Būna, kad surenka bendrąjį pagalbos telefoną 112“, – pasakojo D.Simonaitienė.
Vedėjos teigimu, po kurio laiko tėvai atlyžta ir priima vaikus. Pakeisti sprendimą paskatina ir atsakomybės baimė.
Kai specialistai tėvams išaiškina, kad jiems teks stoti prieš teismą, jie nusileidžia. Kita vertus, išsprendžiamas tik vaiko pastogės klausimas, bet ne jo konfliktas su tėvais.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai tėvams siūlo konsultuotis su psichologais, socialiniais darbuotojais, jei reikia – su policijos pareigūnais ir kitais specialistais.
Atsikratytų daugiau, jei nebijotų
Panevėžio psichologinės-pedagoginės tarnybos psichologei Rasai Praninskienei teko konsultuoti ne vieną iš namų išvarytą paauglį. Psichologė sakė suprantanti, kaip kartais vaikai smarkiai įskaudina tėvus, tačiau ji vis tiek nepateisina tų, kurie savo atžalą išmeta į gatvę.
„Jei tėvai tikrai labai myli savo vaiką, paprastai ieško pagalbos, o ne parodo jam duris“, – tvirtino specialistė.
Inga SMALSKIENĖ
