Alkoholio vartojimas vaikų ir paauglių tarpe pasiekė grėsmingą mastą, teigia medikai.
Mokslininkų atlikti tyrimai, kuriuos ketvirtadienį Prezidentūroje surengtoje konferencijoje "Destruktyvus elgesys ir alkoholis" pristatė Kauno medicinos universiteto profilaktinės medicinos katedros docentė Nida Žemaitienė, rodo, jog alkoholį vartoja vis daugiau jaunų žmonių.
2003 metų duomenimis, 12,8 proc. tarp 15-16 metų berniukų ir 4,7 proc. mergaičių alkoholį teigė per mėnesį vartojantys 10 ir daugiau kartų. Per nepilną dešimtmetį intensyviai girtaujančių vaikų skaičius išaugo daugiau kaip 5 kartus.
"Vaikai, kurie taip intensyviai girtauja, kas trečią dieną svaiginasi alkoholiu. Jei tokiu intensyvumu geriama, labai neilgas laikas reikalingas, kad išsivystytų rimta priklausomybė", - teigė N.Žemaitienė.
Anot jos, Lietuvoje beveik neliko vaikų abstinentų. 2003-iasiais alkoholio nevartojo 1,8 proc. mergaičių ir 2,3 proc. berniukų.
"2006-ųjų metų tyrimų duomenimis, vyraujantis amžius, kuomet vaikai pirmą kartą pasigeria, yra 11-12 metų, o sulaukus penkiolikos metų, jau nėra tų, kurie galėtų nusigerti pirmą kartą", - teigė mokslininkė.
Tarptautinės moksleivių sveikatos ir elgesio studijos pateikiami 30 pasaulio šalių tyrimų rezultatai rodo, jog per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos padėtis žymiai pablogėjo.
"1998 metais mes turėjome pagrindo džiaugtis, jog alkoholio vartojimo požiūriu Lietuva atrodo pakankamai gerai. Mergaitės buvo tarp tų, kurios girtavo bene mažiausiai, berniukai - per vidurį. Suskaičiavus duomenis šiemet, mergaitės atsidūrė toje pačioje vietoje, tik, deja, nuo kito galo, o lietuvių berniukai pagal alkoholio vartojimą lenkia tik estus", - teigė N.Žemaitienė.
Anot jos, populiariausi alkoholiniai gėrimai tarp 11-15 metų vaikų ir paauglių - alkoholiniai kokteiliai ir alus, tačiau yra vartojančių ir stipresnius gėrimus.
"Tyrimai rodo, jog 8,8 proc. mergaičių piktnaudžiauja kokteiliais, o 8,2 proc. berniukų renkasi kokteilius, 8,2 proc. - alų. Beveik 3 proc. berniukų naudoja ir stiprius alkoholinius gėrimus", - sakė mokslininkė.
Anot jos, dauguma girtaujančių nepilnamečių nesupranta žalingo alkoholio poveikio.
"Moksleiviai nesupranta. Mokytojų pagauti girti devintokai aiškina, kad jie nieko negėrė, tik alaus. Reikia pastebėti, jog alus daugelio jaunų žmonių supratimu iš viso nėra alkoholis", - kalbėjo N.Žemaitienė.
Anot mokslininkės, alkoholio vartojimas yra viena pagrindinių jaunuolių destruktyvaus elgesio priežasčių.
"Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pagal jaunuolių mirčių nuo traumų ir apsinuodijimų paplitimą Europos regione mes esame antri po Rusijos. Esame vieni iš tų, kurie daugiausia netenka jaunų žmonių", - kalbėjo N.Žemaitienė.
Pasak jos, Statistikos departamento duomenys rodo, jog mažėja savižudžių amžius.
"Prieš dešimtmetį netekdavo išgirsti, kad prieš save gali pakelti ranką dešimtmetis, tai dabar šie faktai jau nieko nebestebina. Jeigu paverstume klasėmis, kiekvienais metais po vieną-dvi klases mokinių savo noru išeina anapilin", - sakė mokslininkė.
Tarptautinio moksleivių sveikatos ir elgesio tyrimo duomenimis, 8-9 proc. 11-15 metų vaikų dažnai galvojo apie savižudybę, kūrė planus ar bandė žudytis. Anot N.Žemaitienės, kiekvienoje 5,7 ar 9 klasėje sėdi po 2-3 vaikus, kurie pasižymi aukšta savižudybės rizika. Šią riziką dar labiau padidina alkoholio vartojimas.
"Dažnas alkoholio vartojimas didelės savižudybės rizikos galimybę 5-9 klasių moksleivėms mergaitėms padidina 7,4 karto, berniukams - 3,3 karto. 50 proc. 9-11 klasėse besimokančių ir alkoholį dažnai vartojančių mergaičių dažnai girtauja. Dažnas alkoholio vartojimas tokio amžiaus merginų galimybę mėginti nusižudyti padidina 13,8 karto, vaikinų - 5,8 karto", - teigė N.Žemaitienė.
Mokslininkė pastebi, jog daugelis jaunuolių alkoholį vartoja kaip vaistą.
"25,4 proc. berniukų ir 5,2 proc. bandžiusių žalotis mergaičių gydosi alkoholiu, taip ramina skausmą, nerimą, liūdesį", - teigė mokslininkė.
