Sustabdykime korporacijų piktnaudžiavimą – žmonės turi teises, o verslas turi turėti taisykles“, - pastebi V. Ramanauskienė.
Paaiškino, kuo pavojingas palmių aliejus: tikrasis atsakymas nustebins!
„Valgydamas mėsą žmogus naikina kitas gyvas būtybes", - tvirtina sąmoningai mėsos produktų atsisakiusieji. Ar galima sunaikinti gyvybę vartojant augalinį palmių aliejų? Juk jis yra išgaunamas iš alyvpalmių vaisių minkštimo. Be to, yra santykinai pigus. O kur dar gerosios savybės: nėra transriebalų rūgščių, užkemšančių arterijas, ir gausu natūralių antioksidantų, tokių kaip vitaminas A ir E. Populiariausias pasaulyje Iš aliejinių palmių vieno hektaro plote galima išgauti iki 7 tonų aliejaus – tai yra daug daugiau negu išgaunama aliejaus iš tokio paties ploto kukurūzų, sojų ar rapsų. Komerciškai tai itin patrauklu. Palmių aliejus plačiai naudojamas maisto ir kosmetikos pramonėje, buitinės chemijos, žvakių ar net biodegalų gamybai. „Per metus vidutiniškai mes suvartojame apie 14 kg šio aliejaus. Eiliniame prekybos centre palmių aliejaus aptiktume daugiau kaip pusėje visų parduodamų produktų: margarine, kepiniuose, šaldytose bulvytėse ir picoje, sriubose, sultiniuose, padažuose ir kituose produktuose“, - vardina Vaiva Ramanauskienė, Europos Sąjungos šalyse įgyvendinamo projekto „SUPPLY CHA!NGE - atsakingi tiekėjai, sąžininga prekyba“ atstovė Lietuvoje. Kasmet pasaulyje išgaunama apie 350 mln. tonų palmių aliejaus. Didžiausios komercinės plantacijos nusidriekusios Indonezijoje ir Malaizijoje. Čia pagaminama apie 85 proc. visame pasaulyje naudojamo palmių aliejaus. Tačiau vis daugiau didžiulių komercinių plantacijų kuriasi Vakarų Afrikoje ir Pietų Amerikoje. „Beveik 70 proc. visų pasaulio alyvpalmių yra auginama milžiniškose plantacijose, užimančiose tūkstančius hektarų. Plantacijos kuriamos kertant ir deginant atogrąžų miškus. Kasdien sunaikinamo miško plotas yra lygus 670 futbolo stadionams“, - pastebi V. Ramanauskienė. Šias plantacijas kontroliuoja tokios stambios alyvpalmių aliejaus platintojos, kaip Wilmar, Golden Agri-Resources, Sime Darby, Bunge ar Cargill. Palmių aliejaus kaina Palmių aliejaus pramonė ne tik naikina pasaulio plaučiais vadinamus atogrąžų miškus, bet kasmet į atmosferą išmeta apie 309 mln. tonų anglies dvideginio, spartinančio šiltnamio efektą. Palyginimui, tiek sveria visi pasaulio žmonės kartu sudėjus. Pasak ES aplinkosauginio projekto atstovės, vietiniai gyventojai praneša apie durpynų gaisrus, senkančias upes ir aliejaus spaudyklų teršalais užterštus gruntinius vandenis. Išnaikintų durpynų plotai padengtų beveik pusę Lietuvos teritorijos. „Pavyzdžiui, Indonezijos Benkulu provincijoje esančio kaimelio gyventojai pasakoja apie išnaikintus miškus, kuriuose jie augindavo kukurūzus, ryžius, mangus. Gyvybiškai svarbių ryžių nebegalima auginti netgi šalia plantacijų, nes alyvpalmėms reikia tiek daug vandens, kad laukuose auginami augalai nudžiūsta“, - pasakoja V. Ramanauskienė. Dėl milžiniško palmių aliejaus poreikio kenčia ne tik augmenija ir vietiniai gyventojai. Per pastaruosius 20 metų išnyko beveik 90 proc. orangutanų populiacijos. Mokslininkai skaičiuoja, kad nesustabdžius komercinių plantacijų plėtros, orangutanai išnyks per 4-5, o Sumatros tigrai per 3 metus. Panašus likimas laukia ir Sumatros raganosių, Borneo nykštukinių dramblių, Malaizijos lokių, debesuotųjų leopardų, didnosių beždžionių ir dar apie 300 tūkst. gyvūnų rūšių.
„Valgydamas mėsą žmogus naikina kitas gyvas būtybes", - tvirtina sąmoningai mėsos produktų atsisakiusieji. Ar galima sunaikinti gyvybę vartojant augalinį palmių aliejų? Juk jis yra išgaunamas iš alyvpalmių vaisių minkštimo. Be to, yra santykinai pigus. O kur dar gerosios savybės: nėra transriebalų rūgščių, užkemšančių arterijas, ir gausu natūralių antioksidantų, tokių kaip vitaminas A ir E. Populiariausias pasaulyje Iš aliejinių palmių vieno hektaro plote galima išgauti iki 7 tonų aliejaus – tai yra daug daugiau negu išgaunama aliejaus iš tokio paties ploto kukurūzų, sojų ar rapsų. Komerciškai tai itin patrauklu. Palmių aliejus plačiai naudojamas maisto ir kosmetikos pramonėje, buitinės chemijos, žvakių ar net biodegalų gamybai. „Per metus vidutiniškai mes suvartojame apie 14 kg šio aliejaus. Eiliniame prekybos centre palmių aliejaus aptiktume daugiau kaip pusėje visų parduodamų produktų: margarine, kepiniuose, šaldytose bulvytėse ir picoje, sriubose, sultiniuose, padažuose ir kituose produktuose“, - vardina Vaiva Ramanauskienė, Europos Sąjungos šalyse įgyvendinamo projekto „SUPPLY CHA!NGE - atsakingi tiekėjai, sąžininga prekyba“ atstovė Lietuvoje. Kasmet pasaulyje išgaunama apie 350 mln. tonų palmių aliejaus. Didžiausios komercinės plantacijos nusidriekusios Indonezijoje ir Malaizijoje. Čia pagaminama apie 85 proc. visame pasaulyje naudojamo palmių aliejaus. Tačiau vis daugiau didžiulių komercinių plantacijų kuriasi Vakarų Afrikoje ir Pietų Amerikoje. „Beveik 70 proc. visų pasaulio alyvpalmių yra auginama milžiniškose plantacijose, užimančiose tūkstančius hektarų. Plantacijos kuriamos kertant ir deginant atogrąžų miškus. Kasdien sunaikinamo miško plotas yra lygus 670 futbolo stadionams“, - pastebi V. Ramanauskienė. Šias plantacijas kontroliuoja tokios stambios alyvpalmių aliejaus platintojos, kaip Wilmar, Golden Agri-Resources, Sime Darby, Bunge ar Cargill. Palmių aliejaus kaina Palmių aliejaus pramonė ne tik naikina pasaulio plaučiais vadinamus atogrąžų miškus, bet kasmet į atmosferą išmeta apie 309 mln. tonų anglies dvideginio, spartinančio šiltnamio efektą. Palyginimui, tiek sveria visi pasaulio žmonės kartu sudėjus. Pasak ES aplinkosauginio projekto atstovės, vietiniai gyventojai praneša apie durpynų gaisrus, senkančias upes ir aliejaus spaudyklų teršalais užterštus gruntinius vandenis. Išnaikintų durpynų plotai padengtų beveik pusę Lietuvos teritorijos. „Pavyzdžiui, Indonezijos Benkulu provincijoje esančio kaimelio gyventojai pasakoja apie išnaikintus miškus, kuriuose jie augindavo kukurūzus, ryžius, mangus. Gyvybiškai svarbių ryžių nebegalima auginti netgi šalia plantacijų, nes alyvpalmėms reikia tiek daug vandens, kad laukuose auginami augalai nudžiūsta“, - pasakoja V. Ramanauskienė. Dėl milžiniško palmių aliejaus poreikio kenčia ne tik augmenija ir vietiniai gyventojai. Per pastaruosius 20 metų išnyko beveik 90 proc. orangutanų populiacijos. Mokslininkai skaičiuoja, kad nesustabdžius komercinių plantacijų plėtros, orangutanai išnyks per 4-5, o Sumatros tigrai per 3 metus. Panašus likimas laukia ir Sumatros raganosių, Borneo nykštukinių dramblių, Malaizijos lokių, debesuotųjų leopardų, didnosių beždžionių ir dar apie 300 tūkst. gyvūnų rūšių.