Tačiau anksčiau ateiti į darbą ir jam pasiruošit nori ne visi, nors Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pažymi, kad pasiruošimas darbui įeina į darbo laiką. O, kiek užtruks pasiruošimas, sprendžia darbdaviai.
Piktinasi, kad į darbą privalo ateiti anksčiau
Gyventojai socialiniame tinkle diskutavo apie darbo laiką.
„Darbdavys reikalauja, kad kiekvieną dieną į darbą atvykčiau 7 val. 55 min., o ne 8 val. Tačiau darbas pagal grafiką prasideda 8 val. Taigi, ar privalau į darbą atvykti anksčiau?“ – klausė vyras.
Komentatoriai pasidalijo į dvi grupes.
Vieni tikino, kad į darbą visada reikia ateiti anksčiau.
„Jeigu darbą pradedate 8 val., tai į darbą turite ateiti anksčiau. Juk net kompiuteriui įjungti reikia laiko. O, jeigu dirbate gamybos srityje, pasiruošimas užtrunka dar ilgiau“, – rašė vyras.
Kita komentatorė pasakojo, kad į darbą ateina pusvalandžiu anksčiau.
„Persirengiu, išgeriu kavos ir tik tada kimbu į darbus. Nemėgstu skubos, todėl ir ateinu anksčiau. Tačiau kiti kolegos atbėga likus vos 5 min. iki darbo pradžios“, – sakė ji.
Į darbą vėluoja
Tuo metu kiti komentatoriai stebėjosi, kad dalis darbuotojų savo noru į darbą ateina anksčiau.
„Nesuprantu žmonių, kurie į darbą ateina pusvalandžiu ar dar anksčiau. Juk jums už šį laiką niekas nemoka.
O, jeigu darbdavys reikalauja ateiti anksčiau, tai paklauskite, ar už tą laiką apmokės, jeigu ne, anksčiau nepradėkite dirbti“, – patarė komentatorius.
Kita komentatorė irgi tikino, kad niekada į darbą neateina anksčiau.
„Ateinu 9 val. Tada ir pradedu darbą. Kiti kolegos ateina panašiu laiku ar netgi šiek tiek vėluoja, jeigu patenka į kamščius ar nespėja vaikų nuvežti į darželius ar mokyklas.
O vadovams svarbiausia, kad darbai būtų padaryti, niekas nestovi prie durų ir netikrina, kada darbuotojai ateina į darbą“, – rašė moteris.
Darbo laikas ir pasiruošimas darbui
VDI komentavo, kad į darbo laiką įtraukiamas pasirengimas darbui darbo vietoje.
„Pasirengimo darbui darbo vietoje (įskaitant persirengimą darbo drabužiais, prausimąsi, darbo priemonių, įrankių, darbo vietos ir kt. paruošimą darbo funkcijų vykdymui) laikas priklauso nuo darbuotojo darbo pobūdžio, įmonės veiklos specifikos.
Todėl nėra galimybės Lietuvos norminiais teisės aktais šią trukmę reglamentuoti; šią trukmę darbdavys gali nustatyti vietiniais (lokaliais) teisės aktais. Kaip minėta, šis laikas yra įtraukiamas į darbo laiką“, – komentavo VDI.
Anot jos, darbo laikas – bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį.
O darbo laikas susideda iš kelių dalių:
- pasirengimo darbui darbo vietoje;
- fiziologinės pertraukos ir specialios pertraukos;
- kelionės iš darbovietės į darbdavio nurodytą darbo funkcijos laikino atlikimo vietą laikas;
- budėjimo laikas šio kodekso nustatyta tvarka;
- kvalifikacijos tobulinimo darbdavio pavedimu laikas;
- privalomų darbuotojų sveikatos patikrinimų laikas;
- prastovos laikas;
- nušalinimo nuo darbo laikas, jeigu nušalintas darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbovietėje tvarkos;
- kiti darbo teisės normų nustatyti laikotarpiai.
VDI komentavo, kad darbuotojo darbo laiko norma yra 40 valandų per savaitę.
„Vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48 valandos.
Darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip 12 valandų, neįskaitant pietų pertraukos, ir šešiasdešimt valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį“, – aiškino VDI.
