Rusė gąsdina „pokemonais“
Žurnaliste prisistatanti gidė iš Rusijos Jekaterina Sinytsina, pastaruosius kelis dešimtmečius gyvenanti Italijoje, taip įsitraukė į konspiracijos teorijų raizgalynę, kad subūrė visą grupę žmonių, įvairiose šalyse ieškančių šios neįtikėtinos teorijos įrodymų.
Vaizdo įrašuose pati J. Sinytsina, su rusakalbe drauge Italijoje vaikšto gatvėmis ir nuolat tikrina savo telefonus. Jeigu tik pamato, kad „Bluetooth“ aparate aptiko netoliese esančius kažkokius kitus įrenginius (tuomet ekrane rodomi dvylikos simbolių MAC adresai arba įrenginio pavadinimas, jeigu toks nustatytas), iškart puola teigti, kad čia yra „pokemonai“.
„Pokemonais“ ši moteris vadina skiepytus žmones ir labai didžiuojasi šiuo savo sprendimu, nes taip manosi galinti išvengti kanalo blokavimo „YouTube“ soc. tinkle. Socialiniai tinklai pastaruoju metu sugriežtino politiką dezinformacijos skleidėjų atžvilgiu, įskaitant ir melagingą medžiagą apie koronavirusą.
Savo paskyroje „Telegram“ tinkle ji platina standartinę sąmokslo teorijų šalininkams medžiagą apie koronavirusą: deda nuo tariamų mirtinų ligos atvejų nuo skiepų iki pseudoreliginių kliedesių apie ateinantį šėtoną ir 666 skaičiaus magiją.
Plinta ir „TikTok“: nėra aišku, bandė taip pajuokauti ar iš tiesų tuo tiki
Viename iš internete plintančių vaizdo įrašų nenustatytas asmuo pasakoja savo patirtis po skiepijimo, rašoma „Reuters“: „Vienintelė problema yra ta, kad kur beeičiau, viskas bando prisijungti prie manęs, visi „Bluetooth“ įrenginiai bando prisijungti“.
Vyras pasakoja, kad priėjus prie automobilio, šis bando prie jo prisijungti, grįžus namo, kompiuteris bando prie jo prisijungti, kaip ir telefonas. Vyras tuomet rodo žinutę savo telefone, kurioje pranešama apie bandantį prisijungti „Bluetooth“ įrenginį pavadinimu „AstraZeneca_ChAdOx1-S“. Kitame vaizdo įraše rodomas analogiškas užrašas išmanaus televizoriaus ekrane, kai tik vyras prie jo prisiartina.
„Reuters“ pažymima, kad jokių įrodymų, jog „AstraZeneca“ (ar bet koks kitas skiepas) vakcina nuo COVID-19 turėtų „Bluetooth“ technologijos mikroschemą ar suteiktų jos gavėjui galimybes prisijungti prie „Bluetooth“ įrenginių.
Daugelis „Bluetooth“ įrenginių turi savo vardą, pavyzdžiui, „Android“, „iPhone“ ar panašiai. Šį vardą vartotojas gali laisvai keisti pagal savo pageidavimą, įskaitant ir„AstraZeneca_ChAdOx1-S“. Tokiu atveju priėjus prie kito „bluetooth“ įrenginio ant šio ekrano matytųsi tas vardas, kurį nurodo vartotojas.
„Reuters“ susisiekus su „TikTok“ vartotoju @al_janabi, kuris išplatino vaizdo įrašą, dėl įvykio aplinkybių, šis nieko neatsakė.
Netilptų mikroschema net ir labai to norint
Pasaulyje oficialiai pripažintos vakcinos, įskaitant ir tas, kurios apsaugo nuo koronaviruso, turi viešai paskelbtas sudėtis. Jose, savaime suprantama, nėra „Bluetooth“ mikroschemos.
„Bluetooth“ yra belaidžio ryšio technologija, leidžianti trumposiomis radijo bangomis keistis duomenimis netolimu atstumu tarp kelių įrenginių.
Kartais švirkšto išorėje gali būti mikroschema, kad sveikatos priežiūros specialistas galėtų greitai nuskaityti, jame esantį skaitmeninį įrašą. Bet jokių mikroschemų niekada nėra adatos viduje. Šiuo atveju užtenka ir paprastos matematikos: net mažiausia pasaulyje mikroschema yra per didelė, kad ją būtų galima įkišti į imunizacijos vakcinos adatą. Vakcinoms skiriamos 22 – 25 dydžio adatos. 22 dydžio adatos vidinis skersmuo yra apie 0,41 mm – mažesnis nei mažiausia žinoma (1 mm) mikroschema.
