Deja, šiose vietose pasitaiko ir mokinių traumų: paslydę bėgdami, gaudydami kamuolį ir kitaip pramogaudami vaikai pažeidžia raumenis, ar net susilaužo kaulus. Kad ir taip didelės mokslo prekėms skirtos išlaidos netaptų dar didesnės, tėvai papildomai turėtų pasidomėti vaikų draudimu nuo nelaimingų atsitikimų. Draudikų statistikos duomenimis, beveik kasmet išmokamų draudimo išmokų sumos auga, kaip ir pačių žalų skaičius. Anot Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Asmens draudimo skyriaus vadovo Dariaus Bivainio, nors mokyklos stengiasi užtikrinti mokinių saugumą, traumų vis tiek pasitaiko.
„Daugiau traumų fiksuojama 7-16 m. amžiaus vaikų grupėje. Lyginant pastarųjų metų duomenis, žalų skaičius augo: jei 2016 m. per pirmuosius 7 mėnesius jų fiksuota 501, tai per tą patį 2017-ųjų laikotarpį – jau 585. Bendra žalų suma šioje amžiaus grupėje viso siekė daugiau kaip 68 tūkst. eurų”, – sakė D. Bivainis.
Tėvai vaikus paprastai daugiausia draudžia vasarą, pradedant geguže, o pikas pastebimas prieš mokslo metų pradžią, rugsėjį ir spalį. Tiesa, vaikai traumų patiria ir vasaros atostogų metu, kuomet dažnai mėgaujasi aktyviu poilsiu su bendraamžiais.
Nors dažnai ir garsiai kartojama, kad važiuojant dviračiu, riedučiais ar riedlente reikia dėvėti šalmą ir apsaugas, vaikai ne visada to paiso. Draudikų teigimu, vasarą tarp vaikų dažnesni daugybiniai gilūs nubrozdinimai, žaizdos, čiurnos sąnarių patempimai, kaulų išnirimai, lūžiai, dantų nuskilimai.
Šiuolaikinius vaikus vadina „krištoliniais“
„ERGO Insurance“ Lietuvoje duomenimis, vyresni nei 6 metų mokiniai statistiškai dažniau susižeidžia, pasitempia raiščius, patiria smegenų sukrėtimą bei kaulų (stipinkaulio, delnakaulio) lūžius. Nors dažniau susižaloja berniukai, Ramunė Rimkuvienė, Vilniaus Ryto progimnazijos direktorė teigia, kad ji tokios tendencijos nepastebėjusi.
„Nors tokie nutikimai nėra itin dažni, bet susižaloja tiek berniukai, tiek mergaitės. Priklauso nuo paties vaiko judrumo. Medikai gal tiksliau apibūdintų tas traumas, bet dažniausiai pasitaiko rankų ir kojų sužeidimai. Lūžiai pasitaiko rečiau, dažnesni sumušimai, patempimai“, – vardino R. Rimkuvienė.
Pasak progimnazijos vadovės, problema yra vaikų užimtumas: šiais laikais jie fiziškai mažiau juda, praleidžia daug laiko prie kompiuterio. „Mes vadiname dabartinius vaikus krištoliniais, nes jie patiria traumas nuo dalykų, kurie jų dažniausiai nesukelia, arba bent jau nesukeldavo. Dabartinių vaikų fizinė būklė iš tikrųjų yra labai trapi.
Seniau vaikai daugiau laiko praleisdavo lauke, dabar jie daug laiko skiria mobiliems įrenginiams ir kompiuteriams“, – teigia mokyklos vadovė.
Dažniausiai vaikai, jos teigimu, susižeidžia žaisdami su kamuoliu kūno kultūros pamokos metu: neteisingai jį pagavę, šokinėdami ir nevykusiai nusileisdami, nes jų kojų raiščiai silpnesni, nei aktyvių vaikų.
Traumų tikimybę apgalvoti turi visi
Pasak R. Rimkuvienės, jų mokykla taiko visas įmanomas priemones vaikų drausmingumui palaikyti: koridoriuose budi mokyklos personalas, pradinių klasių mokiniai yra atskirti nuo vyresnių.
„Pamokų metu mokytojai moko techniškai gaudyti kamuolį, kaip taisyklingai atlikti pratimus. Koridoriuose lakstantys vaikai galbūt yra labiau fiziškai guvūs, todėl traumų juose įvyksta mažiau. O fizinio lavinimo pamokose judėti turi visi, ir tie, kurie yra įpratę tik būti prie kompiuterio. Tokių vaikų raiščiai, raumenys silpnesni“, – teigia R. Rimkuvienė.
D. Bivainis pataria tėvams pasirūpinti vaikų draudimu nuo nelaimingų atsitikimų. Tai patogu ir dėl to, kad šio draudimo apsauga galioja visą parą, užtikrinama, kad vaikas bus apdraustas ne tik pamokų metu, bet ir laisvalaikiu.
„Matydami tendencijas ir poreikį, kiekvienais metais rengiame moksleivių draudimo akciją. Seniau akcija tęsdavosi nuo rugsėjo pradžios iki gruodžio pabaigos, tačiau kelerius pastaruosius metus jos pradžią paankstinome, nes pastebėjome, kad tėvai nori atžalas drausti ir vasarą, kada daugelis savo vaikus siunčia į stovyklas“, – teigė draudimo ekspertas.
