Praėjusią savaitę Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė, kad dar dešimt šiuolaikinio meno kurinių atsiras sostinėje. Programoje „Kuriu Vilnių“ iš viso dalyvavo 48 idėjos, iš kurių komisija atmetė beveik kas penktą.
„Jau penktą kartą Vilnius suburia miestui neabejingus menininkus, pasiryžusius meną iš centro perkelti į nuo centro nutolusius gyvenamuosius rajonus. Dar dešimt buvusių beveidžių miesto viešųjų erdvių įgis išskirtinumo, o meną bus galima pajusti tiesiog išėjus pasivaikščioti po savo rajoną“, – teigė savivaldybės miestovaizdžio skyriaus vyriausioji patarėja Rūta Matonienė.
Štai kokie projektai šį kartą atrinkti tarp „Kuriu Vilnių“ nugalėtojų ir ne už ilgo bus pastatyti sostinėje:
Projektas „Patilė II“ – jau egzistuojančios lauko kino erdvės po Liubarto tiltu išplėtimas antra jos dalimi filmų peržiūroms, koncertams, tarpdisciplininio meno renginiams. Norima pagerinti sąlygas žmonių susibūrimui, bendruomeniškam laiko leidimui viešoje erdvėje, skatinant miestiečių įsitraukimą, mąstymą apie miesto ir erdvės santykį. Projektas apims ne tik esamos ložės-skulptūros išplėtimą, bet ir kultūrinius renginius – planuojama Ugo La Petra trumpametražių filmų programa, kino programa, koncertai-performansai. Projekto finansuojama vertė – 54 450 eurų.
Antakalnyje planuojamas meninis akcentas „Žalianamio ex Humans“, kuris burs bendruomenę ir taps buvusios vietos pankų bendruomenės ir jos kūrybiškumo paminklu. Idėjos įgyvendinimo metu bus tiriama Antakalnio topografija, gyventojų judėjimo trajektorijos, poreikiai. Atsižvelgus į tyrimo rezultatus, bus suformuota konkrečiai vietai pritaikyta instaliacija. Ji kurs traukos tašką bendruomenės renginiams, gyventojų pokalbiams, atsiminimams. Finansuojama projekto vertė 60 000 eurų.
„Krepšinio drobės“ – profesionalūs menininkai, numatoma, dekoruos dvidešimt krepšinio lentų įvairiose Vilniaus vietose. Siekiama, kad atnaujinti stovai atkreiptų dėmesį, taptų madingi, skatintų prie kompiuterio ar telefono ekranų laiką leidžiančius paauglius dažniau aktyviai laiką leisti lauke. Patyrę grafičio, gatvės meno meistrai, dailininkai iliustratoriai spalvingai atnaujins „pavargusias“ rajonų lentas jas paversdami kūrybos laisvę spinduliuojančiais meno kūriniais. Finansuojama projekto vertė – 3 400 eurų.
„Krosnies paviljonas“ – menininkai planuoja atkurti archajišką ir pirmapradę viešąją erdvę maistui gaminti, puoselėti kultūros paveldą bei skatinti kultūros įvairovę. Ji turėtų suburti žmones prie ugnies ir turėtų tapti vieta dalytis istorijomis bei puoselėti bendruomenės ryšį. Projekto finansuojama vertė – 65 335 eurai.
„Eleocharis palustris („Pelkinis duonis“) Vilkpėdėje“ – Vilkpėdės tvenkinyje projektuojama Donato Jankausko-Duonio skulptūra reflektuos gamtos ir žmogaus ryšį, taps darnaus kultūros santykio su natūralia aplinka pavyzdžiu. Projektas papildys miesto kraštovaizdį, skatins domėjimąsi šiuolaikiniu menu. Vieta taps vietos gyventojų ir miesto svečių traukos centru Vilkpėdėje. Projekto finansuojama vertė – 56 360 eurų.
„Martyno Kazimierėno suoliukai Vilniaus laukinės gamtos stebėjimui“ – aštuoni unikalūs, funkciniai dizaino objektai autentiškame, nesukultūrintame Vilniaus Pilių rezervate. Aukštos meninės vertės dizaino objektai taps poilsio infrastruktūra išskirtinėje Vilniaus vietovėje. Pamilusiems šį parką atsiras daugiau sąlygų turiningai praleisti laiką, taip pat daugiau vilniečių paskatins čia užsukti. Objektams parinktos vietos skatins miestiečius ir svečius tyrinėti Vilniaus kraštovaizdį ir panoramą, daugiau žmonių rinksis laukinę gamtą primenantį parką. Finansuojama projekto vertė – 27 200 eurų.
„Antakalnio sienos – Vilniaus miesto atvaizdai ir istorija” - tapytojų Vytauto Poškos ir Silvijos Drebickaitės bei architekto Gedimino Sakalio kūrinys ant Vilniaus Antakalnio progimnazijos fasado. Autorių projektas jau realizuotas ant Antakalnio ir P. Vileišio gatvėse esančių pastatų. Menininkai pratęs projektą ant progimnazijos sienų pagal S. Drebickaitės eskizus. Projektas savyje talpina edukacinę prasmę – bendruomenė galės susipažinti, kaip kuriamas menas, bendraus su menininkais, galės prisidėti. Paraleliai planuojama sukurti edukacinę programą. Kūriniu bus pagerbtas dailininkės S. Drebickaitės atminimas. Finansuojama projekto vertė – 27 200 eurų.
„Saugotojas“ – buvusiame pramoniniame Manufaktūrų rajone numatoma įkurti skulptūrą iš plastikinių pramoninių gaminių detalių, kurių sąvartynas buvo aptiktas gretimame miške (segtukai, kabliukai, rašiklių korpusai, jungikliai, mygtukai ir t t.). Už kūrinio pristatymą autorius apdovanotas tarptautinėje meno mugėje „ART Vilnius“ geriausio jaunojo menininko prizu. Skulptūra konceptualiai išryškins rajono pokytį, žymės sandūrą tarp modernaus ir istorinio. Avangardinis elementas pagyvins monotonišką rajono užstatymą. Projektui skiriama suma – 29 000 eurų.
„Gatvės menas Grigiškėse“ – keturi didelio formato gatvės meno kūriniai Grigiškėse su integruotu QR kodu-gatvės meno žaidimu, gyvinančiu buvusį Vilniaus priemiestį. Iš monotoniško-tranzitinio rajono Grigiškės po truputį tampa gyvu ir įdomiu miestu, turtingu savo kraštovaizdžiu ir iniciatyvia bendruomene. Neofreskos projektas šiuolaikiškai atspindės miesto raidą, žymiausių Grigiškių herojų ir vietos atsiradimo istorijas. Gatvės meno kūrinį įgyvendins geriausias tapytojas Baltijos šalyse. „Jaunojo tapytojo prizo ‘22” laimėtojas Linas Kaziulionis. Projekto finansuojama suma – 54 995 eurai.
„Valakupės parkas“. Šalia atnaujinto Valakupių paplūdimio po tiltu planuojama aktyvaus laisvalaikio erdvė skirta bendruomenei, jos įtraukimui į glaudesnį santykį su gyvenamąja aplinka, jos puoselėjimu ir kūrimu. Projekto komanda pasirinko upės tekėjimo, gamtos motyvus, kuriuos menininkai savaip interpretuos ir savaip pritaikys parkui. Nenaudojama patiltės teritorija atgims dialogui tarp įvairių socialinių grupių ir amžiaus. Siekiant, jog parkas atspindėtų vietos bendruomenę ir taptų organiška jos dalimi, į kūrybos procesą planuojama įtraukti jaunimo organizacijas ir vietos gyventojus, kad ateityje parkas taptų kultūros traukos centru už senamiesčio ribų. Projektui skiriama suma – 70 000 eurų.
Iki sutarties pasirašymo konkurso laimėtojų laukia dar vienas etapas – techninių projektų parengimas. Po to projektus skirtingose sostinės erdvėse menininkai įgyvendins per pusantrų metų nuo sutarties pasirašymo datos.
Menininkų idėjas vertino nepriklausoma devynių ekspertų komisija, sudaryta iš Aušros Trakšelytės, Nacionalinės dailės galerijos kuratorės, Tado Balčiūno, Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus valdybos pirmininko, Alberto Kazlausko, gido, iniciatyvos „Gatvės gyvos“ įkūrėjo, Rūtos Kedytės, „Go Vilnius“ rinkodaros projektų vadovės, Eglės Gandos Bagdonienės, menininkės, Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkės, VDA profesorės, Saulės Marijos Mažeikaitės-Teiberės, Lietuvos dailininkų sąjungos Vilniaus dailėtyros sekcijos pirmininkės, menotyrininkės, dr. Tomo Vaisetos, kultūros istoriko, VU Istorijos fakulteto dėstytojo, dr. Ingos Urbonaitės-Vadoklienės, architektės, „Idėjos miestui“ vadovės ir Mildos Ivanauskienės, MO muziejaus atstovės.
Karštos diskusijos dėl „grybo“ už 67 tūkst. eurų ir „suoliukų“ už 20 tūkst. eurų
Vilniečiai jau spėjo įvertinti anksčiau „Kurių Vilnių“ programoje atrinktus ir realizuotus darbus. Ne vieną diskusiją sukėlė ant Žaliojo tilto įrengta architekto Andriaus Ambraso meninė instaliacija „Žaliojo tilto ženklai“.
Nuo 2021-ųjų rugpjūčio ant tilto stovėjo kiauros, narvus primenančios metalinės konstrukcijos, žyminčios 2015-aisiais nukeltas sovietines skulptūras. Šių metų vasaros pabaigoje instaliacija nukelta sutikus kūrinio autoriui A. Ambrasui. Ji bus laikoma miestui priklausančiose saugojimo vietose iki kol bus rasta kita eksponavimo vieta.
„Kuriu Vilnių“ programoje atrinktam projektui iš miesto biudžeto skirta 18 464 eurai.
2021-aisiais, įrengus šią instaliaciją, praeiviai Vilniuje dalijosi įvairiomis su TV3 Žiniomis dalijosi įvairiomis nuomonėmis apie šį kūrinį:
„Sukaltas iš metalo neaiškus darinys. Čia ne meno kūrinys, net nežinau, kaip pavadinti.“
„Atstatyti senas skulptūras, ten nebuvo Leninas, Stalinas, sovietinė simbolika, kuri buvo mūsų istorijos dalis.“
„Čia reikėtų aukštesnio kažko, turime daug metalo skulptorių, kurie galėtų skulptūras nukaldinti, ne sovietines, šiuolaikines.“
„Nėra neigiama nuomonė, modernu labai, tik ar prie šitos architektūros tinka?“
„Labai abstrakčiai atrodo, bet jei būtų kažkuo papildyta, būtų visai gražu.“
Kitas daug diskusijų sukėlęs kūrinys – Šeškinėje iškilęs meninis projektas „Geo Art“. Taip pat 2021-aisiais dienos šviesą išvydęs kūrinys sukėlė tikrą diskusijų bangą socialiniuose tinkluose, vilniečiai klausė, kodėl trys „suoliukai“ kainavo 20 tūkst. eurų.
Visgi daugiausiai pinigų prieš trejus metus susižėrė ne šie du projektai, o taip ir nepastatytos „kalvelės“ Lukiškių aikštėje autoriaus Andriaus Labašausko „Grybas“, kuriam savivaldybė skyrė 67 tūkst. eurų.
Prieš dvejus metus skelbta, kad Vingio parke esančioje Grilio zonoje menininkas A. Labašauskas statys ne tradicinę akmens verpstę agrarinei kultūrai ir rėmėjams įsiamžinti, o savotiškai įamžins karalystę, kuri žmones maitina, įkvepia, edukuoja, praturtina – tai bus „Grybas“, kuris išdygs istorinio parko maisto zonoje.
Kol kas šis projektas nėra realizuotas.
