Kaip pranešė Valstybinė laidojimo komisija, A. Sakalas trečiadienį, liepos 20 dieną, bus pašarvotas Vilniaus laidojimo rūmuose.
Atsisveikinimas trečiadienį vyks nuo 15 iki 20 val., ketvirtadienį, liepos 21 dieną, – nuo 9 valandos. Urna išnešama 11.15 valandą.
Šv. Mišios 12 val. vyks Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje.
A. Sakalas bus palaidotas Antakalnio kapinėse Signatarų kalnelyje.
Jis mirė eidamas 92-us metus.
Kaip BNS teigė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo vadovė Birutė Valionytė, vienas iš Sąjūdžio iniciatorių mirė po sunkios ligos.
Pasak B. Valionytės, kaip fizikos mokslų daktaras, A. Sakalas buvo „labai konkretus ir tikslus“.
„Kaip tiksliųjų mokslų atstovas, jis situaciją visuomet matė plačiai, tiksliai, mokėjo formuluoti mintis ir suprasdavo kai kurias plonybes, kurių nesugebėdavo įžiūrėti kiti. Pradėtą darbą jam visuomet reikėjo užbaigti ir tą padaryti tiksliai bei preciziškai“, – sakė Nepriklausomybės Akto signatarų klubo vadovė.
1960 metais A. Sakalas su pagyrimu baigė Kauno Politechnikos institutą. 1969-aisiais Vilniaus valstybiniame universitete apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją, o 1976 metais – fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją.
Politikas, fizikas yra parašęs apie 250 mokslinių darbų apie puslaidininkių fiziką, yra 16 išradimų ir dviejų atradimų autorius.
1949-1954 metais jis kalintas už antisovietinę veiklą.
A. Sakalas 1988 metais tapo Sąjūdžio Seimo nariu, o 1989-aisiais – Lietuvos socialdemokratų partijos nariu. Šiai partijai jis vadovavo nuo 1991 iki 1998 metų, vėliau tapo jos garbės pirmininku.
Buvęs politikas nuo 1990 iki 1992 metų ėjo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nario, 1992–2004 metais – Seimo nario, o 2004–2009 metais Europos Parlamento nario pareigas.
Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmečio proga jis buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, o 2004 metais – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.
