„Jeigu mes turėdavome balandžio gale paprastai rinkimus ir tada gegužės mėnesį konferenciją, suvažiavimą, kur būdavo patvirtinami, tai dabar matome įstatus, kad gali paankstėti 2-2,5 mėnesio, tai apie vasario vidury gali būti tie tiesioginiai rinkimai“, – šeštadienį žurnalistams sakė V.Benkunskas.
Partijos Tarybos posėdyje G.Landsbergis pareiškė, kad reikia organizuoti rinkimus anksčiau nei gegužės mėnesį, o jeigu to nebūtų galima padaryti, tuomet jis atsistatydins, kad būtų galima iškart organizuoti rinkimus.
V.Benkusnaks teigia, kad nuo gruodžio 1 dienos įsigalioja nauji partijos įstatai, kurie ir taip numato galimybe rinkimus organizuoti anksčiau, negu tai būdavo iki šiol – pusmetis po rinkimų.
„Ką mes nusprendėme, kad prezidiumas turbūt kitą savaitę susirinks ir parengs pirmininko rinkimų tvarką, tame tarpe su datomis. Pas mus pagal įstatus numatyta, kad skyriai turi iškelti, tam tikrą laiką skyriai susirinkimus turi organizuoti, turi būti palikta laiko kandidatų kampanijai ir panašiai, tai pagal visas procedūras tai galima daryti nelaukiant gegužės mėnesio“, – aiškino V.Benkunskas.
G.Landsbergis norą greičiau suorganizuoti pirmininko rinkimus, kuriuose pats žada dalyvauti, aiškina siekiu išsiaiškinti visos partijos požiūrį į Seimo rinkimus ir ar juo pasitikima toliau vadovauti partijai.
Konservatoriai nedidele persvara laimėjo Seimo rinkimus daugiamandatėje apygardoje, gavę beveik 22 proc. rinkėjų balsų, tačiau po antrojo rinkimų turo pagal mandatų skaičių liko antri. Per antrąjį turą jie pralaimėjo net tose vienmandatėse apygardose, kur nuolat švęsdavo pergalę.
Naujajame parlamente konservatoriai turi 31 atstovą. 2012-2016 metų kadencijoje turėjo 30 atstovų.
Seimo rinkimus laimėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga iškart po rinkimų su konservatoriais ir socialdemokratais pradėjo konsultacijas dėl valdančiosios koalicijos sudarymo, tačiau koaliciją „valstiečiai“ galiausiai sudarė su socialdemokratais.
Susirinkus naujajam Seimui TS–LKD pasiskelbė opozicine frakcija.
