Filmas „Matrica“ jau seniai gerbėjus traukia savo vizualinėmis detalėmis. Įžanginių žalių titrų efektas, profesionaliai ir šnekamojoje kalboje vadinamas „skaitmeniniu lietumi“, akimirksniu sukuria apokaliptinio technotrilerio nuotaiką.
Tačiau, kaip ir visos „Matricos“ optinės ir naratyvinės dėlionės, už paslapties slypi atsakymas. Iš kur atsirado skaitmeninis lietus? Kas jį įkvėpė? Ką reiškia ekrane pavaizduotas kodas? Atsakymai stebėtinai ir apgaulingai paprasti.
„Matricos“ skaitmeninio lietaus kilmė stebėtinai paprasta
„Matricos“ gamybos dizaineris Simonas Whiteley grįžo prie braižybos lentos po to, kai filmo režisieriai Wachowskiai paprašė pertvarkyti titrų seką.
Studijos „Animal Logic“ darbuotojas Whiteley savo pirmąją idėją apibūdina kaip „trimatį šriftą, kuris, krisdamas, pasisukdavo“.
Pasak Whiteley, nors Wachowskiai tai įvertino, „jie žavėjosi japonų animacija ir kovos menų filmais, todėl norėjo pabandyti į kodą ir grafiką perkelti šiek tiek to senovinio jausmo“.
Whiteley žmona yra japonė, todėl jis kreipėsi į ją patarimo, o galiausiai ir į jos kulinarinių knygų kolekciją.
Kuo daugiau jis vartydavo tam tikrą receptų žurnalą, tuo daugiau galimybių įžvelgdavo. Kilo idėja: skaitmeninį lietų Whiteley modeliavo pagal japonišką tipografiją, o kodą paėmė tiesiai iš tos pačios kulinarinės knygos.
„Mėgstu visiems sakyti, kad „Matricos“ kodas sukurtas iš japoniškų sušio receptų“, – atskleidė Whiteley.
Štai jums ir paslaptis išspręsta. Skaitmeninis lietus prilygsta gardiems suši. Turėdamas savo planą, Whiteley pritaikė rašytinius receptus kompiuteriniam vaizdo efektui.
Devintojo dešimtmečio pabaigoje toks išradingas poelgis reikalavo kruopštaus darbo. Tačiau, norėdamas išsaugoti dalį paslapties, jis atsisako atskleisti, kokią receptų knygą naudojo.
„Tai žurnalas, bet jis vadinamas knyga – užsimena jis. – Tai kažkas, apie ką dauguma japonų būtų girdėję arba turėtų savo knygų lentynoje“.
Simonas Whiteley pradėjo tiesiog nuo nulio, rankomis kopijuodamas sušio receptus. Jis bendradarbiavo su žmona, rinkdamasis japonišką tipografiją, kuri geriausiai atspindėtų Wachowskių norimą estetiką, kai raidės bus nuskenuotos ir suskaitmenintos.
„Hiragana ir kandži buvo beveik per sudėtingos, – aiškina Whiteley. – Todėl galiausiai pasirinkome katakaną, kuri turi labai gražius paprastus brūkšnelius.“
Justenas Marshalas, kitas „Animal Logic“ darbuotojas, yra krintančio „lietaus“ efekto programuotojas, prie kurio jis ir Whiteley perėjo, kai suprato, kad teksto animacija, judanti iš kairės į dešinę pagal vakarietišką skaitymo tradiciją, neatitiko Wachowskių siekiamo stiliaus.
Whiteley ir Marshallas norėjo, kad pradžios titrai būtų gyvesni ir primintų mangos raidžių struktūrą.
