Garso ir įrašų pramonė, garsiai trupindama apsikeitimo failais tinklus milijoniniais ieškiniais, patylomis ardo juos ir iš vidaus. Tačiau tokią partizaninę veiklą vykdyti nusamdyta bendrovė savo užsakovų neatskleidžia.
Jei naudojant P2P programą kada teko parsisiųsti ieškomą dainą, kuri klausantis netikėtai ima ir “užsikerta” tarsi subraižyta vinilo plokštelė, be perstojo kartojanti tą patį dainos žodį, arba dainininko balsas netikėtai pakyla į falceto aukštumas ir nebenusileidžia, vadinasi, jau supratote problemos esmę. Tačiau MP3 ar kitokių daugialypės terpės failų tyčiniu gadinimu masiškai užsiima ne kokie nepilnamečiai, dėl nežinomų priežasčių keršijantys visam pasauliui, bet Niujorke, 55-oje gatvėje, įsikūrusi bendrovė. Tiesą sakant, įprasto ir elektroninio pašto adresai - tai ir visa informacija apie “Overpeer” jos svetainėje (www.overpeer.com). Netikit? Pasižiūrėkite ir įsitikinkite. Užuomina aiški - rašykit laiškus, jeigu ką…
Jau kuris laikas internete sklando gandai apie didžiųjų Amerikos įrašų kompanijų ir Holivudo nusamdytus profesionalius skaitmeninio turinio gadintojus, “pumpuojančius” į P2P tinklus padirbtus failus. Tačiau konkrečių dalykų apie tokius P2P diversantus lig šiol žinoma labai nedaug. “Wired” apžvalgininkui vyriausiasis “Overpeer” vadybininkas Marcas Morgansternas taip pat atsisakė atskleisti savo kompanijos paslaugų užsakovus. Motyvas - konfidencialumo reikalaujama su klientais pasirašomose sutartyse. Viskas, ką “Overpeer” vadovas gali apie juos pasakyti, kad tai yra didžiosios muzikos įrašų, kino filmų ir kompiuterinių žaidimų kompanijos.
Morgansternas savo bendrovės misiją apibūdina labai paprastai - pasak jo, klientų įgaliota “Overpeer” imasi priemonių apsaugoti jiems priklausantį turinį nuo piratavimo P2P tinkluose. Tam tikrais atvejais bendrovė gali padėti klientams užmegzti dalykinius ryšius su potencialiais klientais, besinaudojančiais apsikeitimo failais tinklų paslaugomis.
Būtent šitie “tam tikri” atvejai yra geriausias paaiškinimas, kodėl garso įrašų kompanijos ir kino studijos stengiasi nuslėpti samdančios P2P turinio gadintojus. Jos puikiai supranta, kad P2P vartotojai yra tie patys - na, bent jau labai labai potencialūs - jų produkcijos vartotojai. O kam smagu, kai iš jo tyčiojamasi?
“Wired” rašo, kad Marcas Morgansternas turi nemenką patirtį autorių teisių problemų srityje - jis yra dirbęs Amerikos autorių ir leidėjų draugijos (www.ascap.com) viceprezidentu. Jis tvirtina, kad vertinant pagal piratavimo atvejų skaičių, kurių išvengti padėjo patentuota kompanijos technologija, “Overpeer” yra pirmaujanti kovos su piratavimu bendrovė, šiuo metu “sauganti tūkstančių tūkstančius įvairių įvairialypės terpės kūrinių, kurių teisės priklauso mūsų klientams”.
Tačiau kaip konkrečiai darbuojasi išganingieji “Overpeer” turinio apsaugininkai, Morgansternas neatskleidžia. Pasak jo, kompanija naudoja “platų serverių tinklą” ir “keletą įvairių būdų”, kurie labai apsunkina piratinio P2P turinio paiešką ir naudojimą. Tai esąs kompleksinis programinės bei techninės įrangos ir reikiamos informacijos naudojimo sprendimas.
Tačiau “Overpeer” darbuotojų pateikta paraiška JAV patentui gauti (http://appft1.uspto.gov/netacgi/nph-Parser?Sect1=PTO2&Sect2=HITOFF&u=/netahtml/PTO/search-adv.html&r=1&p=1&f=G&l=50&d=PG01&S1=20020082999.PGNR.&OS=dn/20020082999&RS=DN/20020082999) šiek tiek iškalbingesnė. Joje apibūdinta turinio apsaugos nuo platinimo P2P tinklais metodologija tokia. Pirmiausia ieškoma skaitmeninės muzikos internete. Po to “neteisėtai pagaminti” muzikos įrašų failai “redaguojami” (pabloginama įrašo kokybė). Paskutinis etapas - sugadinti failai kuo plačiau paskleidžiami P2P tinkluose.
P2P “diversantai” siekia užtvindyti netikromis tam tikro failo kopijomis apsikeitimo tinklus iki tokio lygio, kad vartotojams būtų sunku susirasti ieškomą kokybišką originalą. Taip sunku, jog jie galų gale ryžtųsi pagalvoti apie teisėtą MP3, CD ar filmo kopijos įsigijimą.
Tačiau toks vartotojų kvailinimo būdas, kuris vienaip ar kitaip buvo naudojamas ne vienus metus, nėra efektyvus. “Yankee Group” analitikas Mike’as Goodmanas sako, jog norint, kad sugadintas failas “išsilaikytų” P2P tinkluose, reikia paskleisti bent 10 000 jo kopijų. Be to, tinkamai veikti profesionaliems P2P turinio padirbinėtojams reikia labai didelio serverių tinklo. Pasak analitiko, vargu ar turinio gadinimas - net ir plačiu mastu - padės įveikti neteisėtą keitimąsi failais.
Beje, originalius failus nuo padirbtų atskirti padeda P2P programose naudojamas kontrolinių failų sumų tikrinimo metodas. P2P naudotojai juo kol kas pasitiki. O gal “Overpeer” jau rado būdą, kaip įveikti ir šią kliūtį?
