Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas nerekomenduoja priimti konservatorių siūlomo dokumento, kuriuo iš Vyriausybės būtų prašoma aktyviau reikalauti, kad Rusija atlygintų penkiasdešimtmetį trukusios sovietų okupacijos žalą.
Tokią poziciją Lietuvos diplomatijos vadovas išdėstė penktadienį vykusiame Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje.
"Reikalavimai atlyginti sovietų okupacijos žalą yra teisėti ir teisingi. (...) Tačiau vienašaliai Lietuvos pareiškimai niekur nenuveda, reiškia reikia ieškoti naujų galimybių", - posėdyje parlamentarams dėstė P.Vaitiekūnas.
Ministras pakartojo pernai gruodį Kaliningrade išsakytą mintį, jog Rusija nėra Sovietų Sąjunga ir ji yra "ne kalta, bet atsakinga dėl SSRS padarytos skriaudos Lietuvai ir prievartinio įjungimo į SSRS sudėtį".
P.Vaitiekūnas taip pat pabrėžė, kad Lietuvos priklausomybė nuo Rusijos energetinių išteklių artimiausiu metu tik didės - prognozuojama, jog po 2010 metų apie 90 proc. pirminių Lietuvai reikalingų energijos išteklių (dujos ir nafta) bus tiekiama iš Rusijos. Dėl šios priežasties, pasak P.Vaitiekūno, iškyla būtinybė ypač pasverti savo veiksmus ir be reikalo rusų neprovokuoti.
"Aš padariau išvadą, kad kartu išaugs įtaka išoriniam saugumui. Deja, klausimas dėl žalos atlyginimo turi tik netiesioginį ryšį su Lietuvos nacionaliniu saugumu. Energetika ir energetinių išteklių užtikrinimas po 2010 metų yra tiesioginis nacionalinio saugumo dalykas ir mes tampame labiau priklausomi, reiškia, mūsų tikslas būtų labiau pasverti ir neprovokuoti. Jokiu būdu mes rusams neturime suteikti preteksto būti išprovokuotiems", - aiškino užsienio reikalų ministras.
14 konservatorių ir liberaldemokratų frakcijų narių siūlo priimti Seimo nutarimą, kuriuo eilinį kartą ragina Vyriausybę reikalauti, kad Rusija atlygintų penkiasdešimtmetį trukusios sovietų okupacijos žalą.
Anot projekto, Vyriausybei siūloma pavesti iki 2008-ųjų kovo 15 dienos parengti SSRS okupacijos padarytos žalos Lietuvai atlyginimo sprendimo strategiją ir sudaryti konkrečių veiksmų planą.
Su strategija bei veiksmų planu turėtų būti supažindinti Seimo Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai.
Be to, pagal konservatorių siūlymą, Vyriausybė turėtų reguliariai, tai yra ne rečiau kaip kartą per vieną Seimo sesiją, informuoti Seimą apie SSRS okupacijos padarytos žalos Lietuvai atlyginimo sprendimo eigą ir rezultatus. Kitas konservatorius URK komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis pasiūlė svarstyti galimybę, jog Vyriausybė informuotų tik komitetą.
Be kita ko, posėdžio metu parlamentaras apsižodžiavo su užsienio reikalų ministru dėl informacijos teikimo Seimui. P.Vaitiekūnas pareiškė, jog neteiks jokios informacijos Seimui ar Seimo komitetui apskritai. Ministras pasiūlė kiekvienam komiteto nariui atvykti pas jį ir tuomet esą jis išdėstysiąs visa, kas susiję su Lietuvos strategija ar planu dėl okupacijos žalos atlyginimo
"Yra planas, yra strategija. Plano detales aš galiu paaiškinti kiekvienam iš jūsų atskirai. Kadangi komitete visada dengiamasi kolektyvine atsakomybe, viskas išplaukia (viešumon - BNS)", - sakė ministras.
Tai sukėlė A.Ažubalio nepasitenkinimą. Pasak jo, Seimo nariai turi žinoti, kaip įgyvendinami įstatymai, nutarimai ar rezoliucijos.
"Ministre, jūs sakote, ateikite pas mane ir aš jums pasakysiu, bet noriu pasakyti, kad Seimo nariai nėra nykštukai, o jūs nesate Kalėdų Senelis, kad mes ateitume pas jus paklausyti pasakų", - piktinosi konservatorius.
Konservatorių nutarimo projektas yra ne pirmas panašaus pobūdžio dokumentas. 1992 metais piliečiai visuotiniame referendume pritarė, kad būtų atlyginta Lietuvos žmonėms bei Lietuvos valstybei padaryta žala, 2000-aisiais priimtas įstatymas, įpareigojantis vyriausybę dėl to derėtis su SSRS teisių ir įsipareigojimų perėmėja Rusija, šiemet sausį Seimas priėmė rezoliuciją, raginančią Rusiją pradėti konsultacijas su Lietuva dėl žalos atlyginimo.
Pernai rugsėjį užsienio reikalų ministras P.Vaitiekūnas Seimą yra raginęs vengti ta tema ultimatyvių intonacijų, taip pat priminė, kad derybų proceso viešinimas daro žalą Lietuvos interesams ir neatitinka tarptautinės diplomatijos praktikos, o vidaus politinis spaudimas diplomatams nepadeda pasiekti norimo tikslo.
1939 metais Lietuvą okupavo Sovietų Sąjunga, vėliau vykstant Antrajam pasauliniam karui Lietuvos teritoriją užėmė nacių Vokietija, 1944-45 metais Raudonajai armijai iš Lietuvos išstūmus vokiečių kariuomenę Lietuva vėl priverstinai tapo viena Sovietų Sąjungos respublikų.
Lietuva per sovietų okupaciją dėl trėmimų, žudynių, priverstinės emigracijos neteko iki trečdalio gyventojų.
Pusę amžiaus trukusios sovietinės okupacijos žalą Lietuva įvertino 80-čia milijardų litų.
Rusija iki šiol kategoriškai atsisako dėl to derėtis.
