Praėjusį mėnesį JAV nutiko trys ypatingos svarbos įvykiai, susiję su mirties bausme. Bene labiausiai visuomenės dėmesį atkreipė Džordžijos valstijoje įvykdyta egzekucija. Troy'ui Davisui mirties bausmė buvo paskirta dėl kaltinimų įvykdžius buvusio policijos pareigūno Marko McPhailo nužudymą.
Mirties bausmė buvo atlikta nepaisant to, jog tyrimo metu kilo nemažai abejonių dėl vyriškio kaltės. Tyrime parodymus davę liudytojai taip pat pripažino, jog prokurorai jiems darė spaudimą. Netgi mirties bausmės šalininkai protestavo prieš Daviso egzekuciją, teigdami, jog privalu pradėti naują bylos nagrinėjimą. Bet visas kaltinamojo apeliacijas teismas atmetė. Savo priešmirtiniais žodžiais Davisas dar kartą patvirtino, kad yra visiškai nekaltas.
Sąmoningas žmogaus nužudymas vardan abejotino teisingumo buvo gana sukrečiantis. Bet šis įvykis gerai iliustruoja ir tai, kas nutiko dar likus porai savaičių iki Daviso egzekucijos. Tuomet vykstant politiniams debatams tarp Respublikonų partijos kandidatų, Teksaso gubernatoriui Rickui Perry buvo priminta, jog jam esant valstijos vadovu mirties bausmė buvo atlikta net 234 kartus. Nei vienas kitas moderniųjų laikų JAV gubernatorius nėra patvirtinęs tiek daug mirties bausmės aktų. Bet tą vakarą dar įsimintiniau buvo tai, jog viešai paminėjus šį milžinišką įvykdytų mirties bausmių skaičių, nemaža dalis auditorijos įvertino tai audringais aplodismentais.
Perry buvo paklaustas, ar jam nei karto nėra kilusių abejonių ir moralinių dvejonių dėl objektyvios visų pasmerktųjų kaltės. Perry užtikrino, jog miega tikrai ramiai, nes tvirtai pasitiki Teksaso valstijos teisine sistema. Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kiek klaidų pasitaiko kitų baudžiamųjų teisinių sistemų veikloje, toks Perry požiūris atrodo pernelyg drąsus ir užtikrintas. Štai mažiau nei po mėnesio Teksasą sukrėtė įvykis, kuomet beveik 25 metus už tariamą žmonos nužudymą kalėjime prasidėjęs Michaelas Mortonas buvo pripažintas nekaltu ir paleistas į laisvę. Pasirodo, DNR testai atskleidė, jog žmogžudystę įvykdė visai kitas asmuo.
Rugsėjo pabaigoje nutiko trečiasis įsimintinas įvykis. JAV Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo pasmerktojo Manuelio Valle apeliaciją. Valle prašė panaikinti jam paskirtą mirties bausmės vykdymą, mat nepaisant to, kad šiai bausmei jis buvo nuteistas jau prieš 33 metus, pati egzekucija yra vis atidėliojama. Valle manymu taip ilgai besitęsianti mirtininko dalia yra pernelyg „žiauri ir neadekvati“ bausmė, tad ji prieštarauja ir JAV konstitucijai.
Teisėjas Stephenas Breyeris sutiko su Valle argumentacija ir pripažino, jog nuolatinis ir ilgalaikis mirties bausmės atidėliojimas ir visiška nežinomybė dėl to, kada bus atlikta egzekucija, yra tikrai žiauri bausmė. Vėliau teisėjas išaiškino, jog tokia bausmė yra ir neadekvati – tiesą sakant, mirties bausmės vykdymo atidėliojimas net 33 metus buvo rekordiškai ilgas. Taigi Breyeris patvirtino, jog elgesys su Valle laikytinas antikonstituciniu, tad mirties bausmė nuteistajam turėtų būti panaikinta. Vis dėlto su tuo nesutiko kiti aštuoni Aukščiausiojo Teismo teisėjai. Tad galiausiai Valle apeliacija buvo atmesta. Tą pačią dieną jam pagaliau buvo įvykdyta mirties bausmė.
JAV šiuo metu išlieka paskutiniąją civilizuota ir modernia Vakarų pasaulio valstybe, kur mirties bausmė yra vis dar įteisinta ir vykdoma praktiškai. Iš penkiasdešimties Europos valstybių vienintelėje Baltarusijoje yra taikomas mirties bausmės vykdymas. Pagal Europos Sąjungos Žmogaus teisių chartiją, mirties bausmės vykdymas yra laikomas grubiu žmogaus teisių pažeidimu.
Abejotina ir dėl to, jog mirties bausmė yra pakankamai efektyvi atgrasymo priemonė. Santykinis nužudymų skaičius Europos valstybėse yra žymiai mažesnis nei JAV. Netgi pačioje JAV valstijose, kur mirties bausmė yra uždrausta, žmogžudysčių skaičius yra santykinai mažesnis už tų valstijų, kur mirties bausmės vykdymas yra vis dar taikomas.
Visgi pačioje JAV mirties bausmė, visų pirma, siejama ne su atgrasančiuoju ar nuo nusikaltimo sulaikančiuoju jos poveikiu, o tiesiog su keršto ir atpildo įvykdymu. Dažna praktika, jog nuteistojo egzekuciją stebi jo aukos artimieji, kurie vėliau viešai pareiškia, jog yra patenkinti tokiu teisingumo įvykdymo metodu. Taip pat nutiko ir Troy'aus Daviso egzekucijos atveju.
Tuo tarpu kituose Vakarų pasaulio kraštuose noras stebėti nuteistojo mirties bausmės vykdymą yra laikomas barbarišku ir nesuvokiamu troškimu. Tad tokia praktika, kai aukos artimieji galutinai nusiramina ir įsitikina teisingumo viršenybe tik tuomet, kai savo akimis pamato pasmerktojo mirtį, yra veikiau kultūrinis reiškinys, o ne universalus žmogiškosios prigimties bruožas. Greičiausiai tai netgi ne visos JAV, o tik pietinių jos valstijų kultūrinis bruožas. Net 80% visų JAV įvykdomų mirties bausmių yra atliekama būtent pietinėje JAV dalyje.
Ironiška yra ir tai, jog pietinių JAV valstijų piliečiai yra patys aršiausi kovotojai už nekalto žmogaus gyvybės apsaugą. Jei kalba eina apie abortus ar eutanaziją, pietinių JAV valstijų, kurios yra dominuojamos Respublikonų partijos, žmonės vienareikšmiškai smerkia tokių praktikų taikymą. Visgi potencialiai nekalto žmogaus - Troy'aus Daviso - egzekucijos kontekste tokia kova už žmogaus gyvybės išsaugojimą gali pasirodyti kaip nemenkas kultūrinis ir vertybinis prieštaravimas.
Peteris Singeris yra Princetono universiteto bioetikos profesorius. Singeris yra išleidęs knygas „Practical Ethics“, „The Expanding Circle“ bei „The Life You Can Save“.
