Artėja savivaldos rinkimai. Norinčių būti valdžioje kaip niekad daug. Vyksta arši ir įnirtinga politinė bei psichologinė kova už rinkėjų balsus, dažniausiai smulkmeniškai analizuojant vienų ar kitų pretendentų į tarybos narius asmenines savybes, būtus ir nebūtus jų nusižengimus ir be abejonės, daugumai kandidatų rinkėjams žadant „aukso kalnus“ bei šviesų rytojų. Tik balsuokite už mane ar mus. Perfrazuojant garsųjį rašytoją M. Remarką, galima sakyti, kad šiame fronte, lyginant su ankstesniais rinkimais, nieko naujo. Tokiais ir panašiais pažadais buvo viliojami rinkėjai ir ankstesnių rinkimų metu.
Kaip galima siekti mandato renkamosios valdžios sistemos institucijose demokratinės rinkimų sistemos pagrindu? Tai senai išbandytais ir paplitusiais propagandiniais - agitaciniais metodais, reikiamai pristatant save, savo atstovaujamos partijos ar judėjimo programą ir gebant įtikinti rinkėjus balsuoti už jį. Deja, analizė rodo, kad pilnai garantuoti demokratinius ir laisvus rinkimus, ypač tokiose šalyse, kurios dar neturi gilių ir ilgamečių demokratijos tradicijų, prie kurių priskiriama ir Lietuva, yra pakankamai sunku. Ankstesniųjų kadencijų Lietuvos Seimo ir savivaldos tarybų rinkimai parodė, kad atskirų asmenų bei kai kurių partijų siekimas būti valdžioje, naudojant tradicinius agitacinius metodus, jau tampa atgyvena. Pradėti naudoti gilaus informacinio psichologinio poveikio metodai, dažnai nukreipi į žmonių pasąmonę, kuriais, bet kokiomis priemonėmis siekiama patraukti rinkėjus į savo pusę. Kartu pradėti taikyti ir visiškai neleistini bei baustini metodai. Tai rinkėjų papirkinėjimas, kuris, kaip rodo Lietuvos ankstesnių rinkiminių procesų analizė, ypatingai aktyviai buvo naudojamas savivaldos rinkimuose ir, pagal pasireiškiančią informaciją, bus naudojamas ir šiuose savivaldos tarybų rinkimuose. Vasario 22d. bendraujant telefonu, informacijos buvimą apie galimus tokius pažeidimus patvirtino ir VRK pirmininkas Z.Vaigauskas. Tačiau jis konstatavo, kad trūksta laiko imtis kokių tai konkrečių priemonių, nes iki rinkimų liko kelios dienos. Jo nuomone tai reikėjo daryti žymiai ankščiau. Tačiau, vertinant pačios VRK galimybes, matosi, kad jos nebuvo reikiamai išnaudotos, siekiant užkirsti kelią galimiems pirkėjų papirkinėjimams. Tai patvirtina reikiamos prevencinės agitacinės informacijos šiuo klausimu nebuvimas net visiems prieinamoje informacijoje, pačiame internetiniame VRK tinklalapyje. Susidaro įspūdis, kad informacija papirkinėjimo tema ten įdėta todėl, kad nepatogu buvo apie tai visiškai nutylėti. Šią prielaida patvirtina tai, kad apie draudimą papirkinėti įdėta į skyrelį „informacija rinkėjui“, lyg tai didžiausiai papirkinėjimų iniciatoriai būna patys rinkėjai. Pasinaudojimo galimybės VRK tinklalapyje skelbiamu trumpuoju numeriu 1855, teikiant informaciją apie galimus papirkinėjimus, taip pat nėra reikiamai pristatytos. Informacinio psichologinio poveikio prasme, tokie VRK prevenciniai veiksmai rinkėjų papirkinėjimo tema ir jų pateikimas savo forma bei turiniu, vertinant bendrąjį informacijos kiekio kontekstą, su kuriuo kasdieną tenka susidurti žmonėms, lygus nuliui.
Papirkinėjimo užmokesčio forma gali būti įvairi: pinigais, maisto produktais, alkoholiniai gėrimai, net tam tikromis paslaugomis. Taigi, kokie papirkinėjimo metodai buvo taikomi ir kaip jie yra tobulinami? Visų pirma, rinkėjų papirkinėjimui tam tikros sąlygos, susidaro išankstinio balsavimo metu. Taip pat naudojama patikimų žmonių paieškos sistema, kuri pagrįsta savitarpio pasitikėjimu ir garantija, kad paėmęs pinigus rinkėjas tikrai balsuos už nurodytą asmenį. Pastaruoju metu šis metodas yra patobulintas, naudojant taip vadinamą „grupės vadą – taraną“, kuris naudodamasis savo „autoritetu“ ir kitais metodais, garantuoja savo suburtos ir valdomos grupė narių - rinkėjų patikimumą, balsuojant už nurodytą asmenį. Šiuo atveju, papirkinėjimą organizuojantiems asmenims nereikia kontaktuoti su atskirais rinkėjais, kas sumažina jų demaskavimo riziką. Be to, šis metodas tampa labai pavojingu ir sunkiai demaskuojamu, nes papirkinėjimo procesą galima organizuoti ne rinkimų proceso zonoje, o toli už jos ribų ir su ribotu kiekiu asmenų. Drąsiai galima teigti, kad bus naudojamas ir senas studentiškas metodas, kuris būdavo naudojamas egzaminų metu, išnešant iš auditorijos egzaminų bilietą. Šio metodo naudojimas prasideda, kai vienas iš patikimų rinkėjų, dažniausiai tik prasidėjus balsavimui, nesukeliant kokio tai įtarimo, išneša savo neužpildytą balsavimo biuletenį. Tai gali padaryti ir kas nors iš komisijos narių, labai atsidavęs kokiam tai kandidatui ar partijai. Toks biuletenis vėliau yra užpildomas papirkinėjimą organizuojančių asmenų ir sekančio rinkėjo yra sukeičiamas, jam būnant balsavimo kabinoje. Už rinkimų patalpos užpildytas biuletenis yra įmetamas į urną, o gautas šio rinkėjo neužpildytas biuletenis yra išnešamas iš rinkimų patalpos ir perduodamas tolimesniam klastojimo procesui.
Tam tikras korekcijas į rinkėjų papirkinėjimą įnešė ir informacinės technologijos. Patvirtinimas, įrodantis, kad tikrai buvo balsuota už nurodytą asmenį, gali būti fiksuojamas mobiliu telefonu fotografuojant arba perduodant vaizdą realiame laike į kitą telefoną ar net kompiuterį. Šis metodas, norint išvengti apgavysčių, paprastai vykdomas naudojant, estafetės principu perduodant sekančiam papirkinėjimo procese dalyvaujančiam rinkėjui, specifinės formos rašiklį, kuris turi būti matomas fiksuotame vaizde, darant atžymas biuletenyje. Paprastai šis metodas taikomas veikiant jaunesniems rinkėjams, kurie moka reikiamai naudotis šiomis mobilaus telefono funkcijomis.
Kaip galima apsisaugoti nuo tokių papirkinėjimų. Visų pirma, šia tema turėjo būti parengta bendravalstybinė speciali prevencinė programa, kuri turėjo pradėti veikti kartu su rinkiminės agitacijos pradžia. Vertinant patį balsavimo procesą, būtina griežta komisijos narių veiksmų kontrolė, kontroliuojant vienas kitą ir aktyvi rinkimų eigos priežiūra iš stebėtojų pusės. Komisijos nariai turi būti papildomai prieš rinkimų pradžia supažindinti su baudžiamosios atsakomybės pasekmėmis. Baudžiamosios atsakomybės pasekmės turėtų būti aktyviai propaguojamos visų rinkimuose dalyvaujančių asmenų ir rinkėjų tarpe, nes atsakomybė už rinkėjų papirkinėjimą tenka ne tik tiems, kurie šį procesą organizuoja, bet ir tiems, kurie ima užmokestį už balsavimą. Reikia tikėtis, kad tam tikrą poveikį mažinant tokio pobūdžio pažeidimus, turės ir šis straipsnis. Asmenys, besigundantys uždirbti parduodami savo rinkimo teisės balsus, turi suprasti, kad tokio užmokesčio paėmimas traktuojamas kaip kyšio paėmimas. Būtina ir bendro moralinio pobūdžio agitacija, siekiant išaiškinti tiems, kurie ruošiasi asmeniškai uždirbti keliolika ar keliasdešimt litų parduodami savo rinkimų balsą, kad tokiais savo veiksmais jie gali sudaryti sąlygas patekti į valdžią nesąžiningiems ir nekompetentingiems asmenims, kurių veikla perspektyvoje gali būti žalinga visuomenei, taip pat ir patiems savo balsą pardavusiems asmenims bei jo šeimos nariams.
Aktyvūs turėtų būti ir patys rinkėjai. Pastebėję kokius tai sambūrius rinkimų teritorijose, jie turėtu nedelsiant informuoti teisėsaugos pareigūnus, ypač jeigu tokius sambūrius organizuoja kokiu tai būdu tiesiogiai su rinkimais susiję ar jų tam tikra baigtimi suinteresuoti asmenys. Ypatingai šis metodas efektyvus mažesniuose miestuose ar vietovėse, kuriuose daugelis gyventojų vienas kitą gerai pažįsta. Reikiami rinkimams turėtų būti paruošti ir teisėsaugos atstovai, dalyvaujantys tvarkos palaikyme rinkimų metu. Jie turėtų gebėti fiksuoti rinkimų tvarkos pažeidimus ir neturėtų vengti imtis prevencinių priemonių, prieš asmenis, kilus net mažiausiam įtarimui dėl rinkėjų papirkinėjimo organizavimo.
Organizacijų vertinimo agentūra
