Penktadienį pirmą kartą Lietuvoje viešėjusi Pietų Korėjos importuotojų asociacija ir VšĮ „Eksportuojančioji Lietuva“ pasirašė bendradarbiavimo memorandumą, padėjusį gaires dvišaliams ekonominiams santykiams. Korėjiečiai Lietuvą mato kaip dar neatrastą tiltą į Europos Sąjungos ir Rytų rinkas, tuo tarpu Lietuva tikisi, kad, nors gal ir negreitai, bet pelnys Pietų Korėjos pasitikėjimą ir taps šios šalies prekybos partnere.
Dar daugiau optimizmo suteikia tai, jog gegužės pradžioje Pietų Korėjos parlamentas ratifikavo praėjusį spalį pasirašytą laisvos prekybos sutartį su ES. Apie Lietuvos ir tolimosios Azijos valstybės, 15-osios pasaulio ekonomikos, Pietų Korėjos, ekonominio bendradarbiavimo perspektyvas su naujienų agentūra ELTA sutiko pakalbėti VšĮ „Eksportuojančioji Lietuva“ generalinis direktorius Paulius Lukauskas.
- Kokiose srityse korėjiečiai mato Lietuvos galimybes bendradarbiauti?
- Čia atvyko Importuotojų asociacijos atstovai. Mums džiugi žinia, kad Pietų Korėja ieško tiekėjų Lietuvoje. Ne paslaptis, kad prekybos santykiai su Pietų Korėja yra pradinės stadijos. Jeigu žiūrėtume prekybos apimtis, jos šiandien nėra didelės, tačiau greitai auga. Tai tikrai didelė ekonomika, ir mums galėtų būti įdomi rinka. Sektorių spektras, kuriuose galėtume bendradarbiauti - labai platus. Jie importuoja tiek tradicinius produktus, kuriuos sėkmingai gaminame - medžio, maisto apdirbimo, tekstilės, bet ir, kas mums aktualu, aukštesnės pridėtinės vertės sritys, tokios kaip mašinų įrengimai, inžinerija, IT, lazeriai. Tikimės, kad galime toliau tuos ryšius plėsti ir didinti prekybos apimtis.
- Minėjote prekybos apimtis, srautus. Apie kokias sumas čia galima kalbėti?
- Kol kas prekyba nedidelė. Mūsų eksportuojamų produktų į Pietų Korėją vertė - apie 20 mln., bet tai beveik trijų kartų augimas, lyginant su prieš tai buvusiais metais. Klostosi kažkoks palankus momentas, ypač džiugina tai, kad korėjiečiai mato Lietuvą kaip kryžkelę, tiltą į Europos Sąjungos ir Rytų rinkas. Prekybos apimtis galima vystyti ir ta linkme, kad galėtume reeksportuoti Pietų Korėjoje pagamintus produktus į ES ar Rytų rinkas, plėsti tarpusavio prekybą. Jie prisistato kaip prekybinė tauta, mes taip pat norime būti tiltu tarp Rytų ir Vakarų, Šiaurės ir Pietų.
- Pietų Korėjos importuotojų asociacija keliauja per Baltijos šalis, šeštadienį vyksta į Latviją. Kaip vertinate Lietuvos konkurencines galimybes lyginant su kitomis Baltijos šalimis?
- Jie buvo ir Baltarusijoje, vyks ir į Latviją. Manau, kad mūsų pozicijos stiprios. Mūsų argumentai labai aiškūs, mūsų sektoriai labai diversifikuoti, turime kur kas didesnę negu mūsų kaimynai gamybinę, pramoninę bazę, ir tikrai galime drąsiai jaustis. Galų gale, kaip sakoma, geriausias bus tas, kas sugebės pasirodyti konkurencingiausias, pasiūlyti geriausią prekę pagal vertės ir kainos santykį. Mes tų konkurencijų nebijome ir tikimės, kad šis susitikimas bus naudingas. Džiugu, kad Pietų Korėja labai domisi mūsų šalies kompanijos - į šią kontaktų mugę užsiregistravo 50 įmonių.
- Kada jau galime tikėtis apčiuopiamesnių rezultatų?
- Na, tarp įmonių sutarčių kol kas nepasirašinėju. Norėčiau tai daryti, bet tai priklausys nuo to, kaip vyks šiandienos susitikimai. Jeigu pavyks kažką susitarti, tie kontraktai gali atsirasti ir labai greitai. Tačiau, turėkime omenyje, kad Azijos kultūros yra truputėlį atsargesnės, lėtesnės ir tas ryšys apčiuopiamu rezultatu virsta per tam tikrą laiką. Turi įgauti jų pasitikėjimą ir tik tada gali tikėtis rezultatų. Tikimės, kad šitie susitikimai bus geras postūmis, šiandien pasirašėme bendradarbiavimo sutartį, galbūt galvosime ir apie atsakomąjį vizitą. Santykius reikia vystyti toliau.
