Ekonomistas Paulas Krugmanas tvirtina, kad euro zona turi atsisveikinti su Graikija. Toks žingsnis būtų naudingas abiems pusėms.
„Žinoma, pirmieji metai po Graikijos pasitraukimo iš monetarinės sąjungos būtų siaubingi, tačiau nematau kitų alternatyvų“, - sako P. Krugmanas.
Anot jo, Graikijos pasitraukimas išprovokuotų paniką kitų šalių bankinėje sistemoje, tačiau ją galėtų sutramdyti Europos Centrinis Bankas (ECB), kuris gali užtikrinti finansų sistemos dalyvių likvidumą. Kilus indėlininkų panikai ECB privalo užimti tvirtą poziciją ir garantuoti bankų stabilumą. Tiesa, profesorius visai kitaip vertina Ispaniją, Italiją ir Portugaliją, kurios, anot jo, skolų krizėje atsidūrė ne dėl piktavališko išlaidavimo, tačiau dėl Graikijos sukeltos panikos.
Graikijai pasitraukus iš euro zonos, tokiose valstybėse kaip Ispanija, Italija ar Portugalija indėlininkai imtų tuštinti bankų sąskaitas, o valstybių skolinimosi kaina pasiektų rekordines aukštumas. ECB atsidurs nepavydėtinoje padėtyje, nes jam teks spręsti klausimą dėl euro ateities.
„Viena vertus atrodo neįmanoma, kad vokiečiai leistų ECB imtis gelbėtojo vaidmens, kita vertus lyg ir neįmanoma, kad Europa leistų eurui žlugti, todėl teks rinktis tarp dviejų neįmanomų alternatyvų“, - sako P. Krugmanas.
Anot P. Krugmano, Graikija buvo pasmerkta nuo to momento kuomet tapo aišku, kad valdininkai klastojo duomenis apie tikrąją padėti šalyje, tuo tarpu Ispanija, kuri kelia didžiausią grėsmę Europos ekonomikai, vis dar turi vilčių susidoroti su esama padėtimi.
Ekonomistas nuo pat krizės pradžios kritikavo Angelos Merkel taupymo politiką. Anot jo, Europai nepavyks pasiekti klestėjimo einant kančių keliu. Taupymas veda tik augančio nedarbo ir mažėjančių atlyginimų link, o tai savo ruožtu skatina ekonominę depresiją.
P. Krugmanas taupymo politiką vadina zombiu, kuris net ir patyręs keletą mirtinų smūgių toliau sėkmingai svirduliuoja į priekį. „Pustrečių metų eksperimentavome su taupymo politika, kuri visiškai nepasiteisino“, - sako ekonomistas.
Jo neįtikina ir tai, kad teigiamas taupymo priemonių poveikis atsiranda tik po tam tikro laiko. Štai Graikijos ekonomika pirmąjį ketvirtį ūgtelėjo, vis dėlto, P. Krugmano teigimu, taikant tokias priemones augimas bus labai lėtas ir netenkins gyventojų, kurie prarado ilgai kurtą materialinę gerovę.
„Nė viena pavienė euro zonos valstybė, išskyrus Vokietiją, neturi galimybės radikaliai pakeisti savo šalies ekonominės politikos, tik įtikinus Berlyną ir Frankfurtą pavyks į ekonomiką įlieti pinigų“, - sako P. Krugmanas.
Ekonomisto teigimu ECB ir Vokietija pernelyg baiminasi infliacijos. Technokratai tvirtai įsikibę laikosi pareigos suvaldyti infliaciją, kuri neturi viršyti 3 proc. ribos, tačiau P. Krugmano nuomone, ateinančius penkerius metus infliacijos kontrolė turėtų būti antraeilis uždavinys, svarbiausia - skolinti ir leisti skolintis. Savo ruožtu vokiečiai turėtų nustoti taikyti taupymą savo šalyje, nes Vokietija paskui save tempia visą Europa, padidėjęs išlaidavimas Berlyne lemia augančias pajamas visoje Europoje.
Žmonės yra vedini klaidingo įsitikinimo, kad pradėjusi augti infliacija tampa nesustabdoma, tačiau nenutiktų nieko blogo jeigu kurį laiką kainos augtų sparčiau, o vos tik grėsminga riba bus peržengta tereikės kilstelėti palūkanų normas ir infliacija sugrįš į nuosaikų lygį. Istorijoje gerai žinomos hiperinfliacinės krizės vyko ne dėl žemų palūkanų normų, o dėl nekontroliuojamo pinigų spausdinimo.
Vokiečiai itin jautriai reaguoja į šnekas apie infliacijos augimą, nes jų istorinėje atmintyje vis dar tebėra gyvi hiperinfliacijos padariniai Veimaro Respublikoje, vis dėlto Vokietija stengiasi pamiršti 1930 – 1932 metų patirtį, kuomet kancleris Bruningas nesėkmingai taikė taupymo priemones, paklojusias pamatus nacizmo kelionei į valdžios olimpą.
Anot P. Krugmano, valstybių skolos yra problema, į kurią šiuo metu neverta kreipti dėmesio. „Mes pernelyg daug dėmesio skiriame įsivaizduojamai grėsmei, esą rinkos praras pasitikėjimą Europa ir nustos skolinti, tačiau daugelis aplinkybių rodo, kad rinkos noriai investuoja į Europos skolos vertybinius popierius, tad būtų kvaila nepasinaudoti proga ir atsisakyti jų siūlomų pinigų“, - teigia ekonomistas.
Johnas Maynardas Keynesas teigė, kad taupymo priemonės turi būti taikomos ekonomikos klestėjimo metu, o ne depresijos akivaizdoje. P. Krugmano manymu, praėjusį dešimtmetį Europa išgyveno ekonominį pakilimą, tačiau tuo pat metu išlaidavo labiau nei leido pajamos, tokia politika buvo ydinga, bet tai nereiškia, kad jos reikia atsisakyti pačiu netinkamiausiu metu.
„Gyvename keistu metu, nors ekonomika pamažu auga, todėl formaliai niekas nekalba apie recesiją, tačiau kasdieniame gyvenime dėl augančio nedarbo ir mažėjančių atlyginimų žmonės išgyvena kuo tikriausią depresiją“, - sako ekonomistas.
