M. Zasčiurinskas: balsavimu kuriame precedentą
Prieš balsavimą laikinosios komisijos pirmininkas Mečislovas Zasčiurinskas pristatė komisijos darbą ir jos išvadas. Jis kalbėjo apie komisijos posėdžiuose iškilusias dilemas ir informavo apie vos vieno balso persvarą priimtą komisijos sprendimą – siūlyti Seimui pritarti generalinio prokuroro Dariaus Valio prašymą leisti patraukti P. Gražulį baudžiamojon atsakomybės ir suvaržyti jo laisvę.
M. Zasčiurinksas konstatavo, kad komisija išsiaiškino, jog policija prieš seksualinių mažumų eitynių turėjo konkretų sudarytą veiksmų planą, nebuvo modeliuota ir situacija, kas bus, jei Seimo narys įvykdys savo ketinimus. Jis pažymėjo, kad policijai suteikiama galimybė riboti patekimą į viešą renginį viešoje erdvėje.
Politikas taip pat minėjo komisijoje kilusius ginčus dėl to, kas yra vadinamoji policijos „stop juosta“, kurią tariamai kirto P. Gražulis. Policija tvirtina, kad surikiuoti ir kelią užtvėrė policininkai prilyginami šiai juostai. Šiai nuomonei pritarė ne visi laikinosios tyrimo komisijos nariai. Diskutuota ir apie tai, ar policininkų veiksmus P. Gražulio atžvilgiu traktuoti kaip suėmimą.
M. Zasčiurinkas akcentavo, kad šiuo balsavimu Seimas kuria precedentą. „Seimo narys, eidamas į rinkimus, deklaravo savo pažiūras apie vieną ar kitą renginį, ir žmonės jį išrinko“, – kalbėjo „darbietis“. Ar jis nebuvo įleistas į minėta renginį dėl savo politinių įsitikinimų – šis klausimas, pasak M. Zasčiurinsko liko neišspręstas.
„Šios dienos balsavimas ir parodys, kaip Seimas žiūri į Seimo nario padėtį, antrankių uždėjimą ir jo laisvės suvaržymą“, – reziumavo M. Zasčiurinskas.
P. Gražulis: anksčiau bijojot Maskvos, dabar – Vakarų
„Ką gi, už Lietuvą, vyrai“, – savo pasisakymą pradėjo P. Gražulis.
„Tai, kas šiandien vyksta Seime, yra šalutiniai dalykai ir pasekmės to, kas šiandien vyksta valstybėje. Atsakomybę už viską turi prisiimti šita institucija – Seimas“ – pareiškė politikas. Pasak jo, Seimas leido organizuoti renginį, kuris prieštarauja pagrindinėms Konstitucijos nuostatoms. Todėl esą būtent Seimas turi prisiimti atsakomybę.
Tai, ką darė policija, yra tik pasekmės, pareiškė P. Gražulis. „Apie homoseksualizmą reikia kalbėti kaip apie socialinį blogį“, – tvirtino P. Gražulis.
„Anksčiau bijojot Maskvos, pataikavot Maskvai, dabar iš Vakarų eina visoks brudas ir purvas. Jums pagrindinis dalykas – įsiteikti bet kokiai imperijai“, – kaltinimų Seimo nariams pažėrė „tvarkietis“.
P. Gražulis tvirtino, kad šiandien policija elgėsi daug šiurkščiau nei sovietinė milicija: „Pažemino policija ne mane, pažemino Seimą, pažemino tuos, kurie už mane balsavo.“
„Džiaugiuosi, kad turiu ryžto ir jėgų pasakyti tiesą, kad Lietuva okupuota. Džiaugiuosi už savo poziciją, jos neatsisakau. Pasielgiau principingai, gindamas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes. Ir ateityje, nesvarbu, kokios bus bausmės ir sankcijos, kitaip nesielgčiau“, – kalbėjo P. Gražulis.
Vieni už, kiti – prieš
Už P. Gražulio teisinės neliečiamybės panaikinimą pasisakė liberalų frakcijos atstovas Eligijus Masiulis. Keista, ar į Seimo nario pareigas įeina vaikštinėjimas po Gedimino prospektą, apsirengus keistais apdarais – tokį klausimą Seimui uždavė E. Masiulis.
Niekas nekvestionuoja P. Gražulio teisės reikšti savo nuomonę. Bet niekas nesuteikė jam teisės, netgi Seimo nario mandatas, įžeidinėti kitų nuomones.
„Kai negali kurti, belieka griauti“, – būtent taip P. Gražulio politinę veiklą traktuoja E. Masiulis.
„Reikia daugiau politinės kultūros, pagarbos policijos pareigūnams“, – tvirtino jis.
Kalbėdamas apie policijos veiksmus prieš P. Gražulį, E. Masiulis pareiškė, kad politikas pats to norėjo. „Yra visiškai kitos, normalesnės, civilizuotesnės priemonės išreikšti savo nuomonei“, – reziumavo politikas.
Kitokią nuomonę išreiškė „Drąsos kelio“ atstovas Valdas Vasiliauskas. Jis akcentavo Seimo nario neliečiamybę. „Pagalvokime, ar savo sprendimu mes atversime duris teisingumui, ar neteisingumui, kurio Lietuvoje ir taip yra daug?“, – klausė „Drąsos kelio“ atstovas V. Vasiliauskas.
Jis akcentavo, kad pats nesielgtų taip, kaip pasielgė P. Gražulis, tačiau klausė, jei šį performansą būtų surengęs koks nors menininkas, ar taip pat būtų baigęsi?
„Reikėtų paklausti generalinio prokuroro, ką jūs čia veikiate Seime, ieškodami to, ko nepametę?“, – pareiškė V. Vasiliauskas.
Išsisuko
Galiausiai, po audringų diskusijų, Seimas balsavo dėl komisijos pateikto rezoliucijos projekto. Už sprendimą atimti politiko imunitetą balsavo tik 59 Seimo nariai, 36 parlamentarai balsavo prieš, o dar 5 – susilaikė. P. Gražulio teisinis imunitetas atimtas nebuvo.
Ne pirmas kartas
Skandalingasis politikas yra kaltinamas pasipriešinimu policijos pareigūnams šių metų liepos 27 dieną Vilniuje vykusių seksualinių mažumų eitynių metu. Politikas tariamai nevykdė pareigūnų reikalavimų sustoti ir neperžengti „Stop“ juostos, aktyviais veiksmais priešinosi bei bandė išsilaisvinti suėmimo metu.
Jei Seimas panaikintų P. Gražulio teisinį imunitetą, jam grėstų piniginė bauda nuo 300 iki 500 litų arba suėmimas iki 30 parų.
Tai jau ne pirmas kartas, kai generalinis prokuroras kreipiasi į Seimą su analogišku prašymu leisti P. Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. 2010 metais prokuroras tai prašė padaryti taip pat po sostinėje vykusių seksualinių mažumų eitynių. Tačiau tąkart Seimas nesutiko patenkinti generalinio prokuroro prašymą.
(nuolat pildoma)
