Sparčiai augantys ir verslininkams sąlygas diktuojantys mažmeninės prekybos tinklai bei pingantys naftos produktai yra vieni pagrindinių veiksnių, Lietuvoje lemiančių defliaciją.
Ūkio ministras Petras Čėsna antradienį Seime parlamentarams sakė, kad defliacijai nemažai įtakos turi šalyje sparčiai besiplečiantys prekybos tinklai - jie gali užsakymus verslui ir pramonei teikti dideliais paketais ir gauti jų produkciją mažesnėmis kainomis. Be to, ūkio ministro nuomone, nemažai bendrą šalies kainų lygį lemia tai, jei pinga naftos produktai.
Pasak jo, paminėta prekybos tinklų plėtra turi ir teigiamų pusių - įmonėms dideli užsakymai yra patogūs tuo, kad įrengimai vienu režimu gali veikti ilgiau, be pakeitimų, kyla įmonių pelningumas, jos geba daugiau investuoti.
Ūkio ministro manymu, Lietuvos žmonės ekonomikos augimą jaučia per didinamus atlyginimus, didinamą neapmokestinamąjį minimumą ir pan. "Ateityje defliacija bus įveikta", - prognozavo P. Čėsna.
Per aštuonis šių metų mėnesius labiausiai kainos išaugo Latvijoje, labiausiai sumažėjo - Lietuvoje. Statistikos departamento duomenimis, rugpjūčio mėnesį, palyginti su praėjusių metų gruodžiu, Latvijoje infliacija siekė 1,5, Estijoje - 0,9 proc. Lietuvoje šiuo laikotarpiu užfiksuota 1,6 proc. defliacija.
Šiemet sausį buvo užfiksuota nulinė infliacija, vasarį vartotojų prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,3 proc., kovą užfiksuota 0,3 proc. infliacija. Balandžio mėnesį Lietuvoje vartojimo prekių ir paslaugų kainos nepakito, gegužę jos sumažėjo 0,2 proc., birželį užfiksuota 0,1 proc. infliacija, liepą buvo 0,8 proc. defliacija. Rugpjūčiui prognozuojama 0,2 proc. defliacija.
ELTA
