Alkanais aplaidžių šeimininkų gyvuliais kartais tenka rūpintis ir veterinarams, ir apylinkių inspektoriams.
Žmogaus gyvenimas be gyvūnų neįsivaizduojamas. Kaimuose laikomi naminiai gyvuliai skalsina duonos kąsnį, miestų gyventojams augintiniai skaidrina kasdienybę. Tik, atkreipia dėmesį veterinarai, žmonės ne visada žino, kur kreiptis susidūrus su gyvūnų problemomis – jų nepriežiūra, laikymo taisyklių pažeidimais ir kitais panašiais atvejais.
Skundžia ir dėl staugiančių šunų
Negalėdamas apsikęsti baubiančių nemelžtų ir alkanų kaimyno karvių ir neturintis galimybės gyvuliams padėti dažnas žino, kad geriausia kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.
„Į skundus visada reaguojame, važiuojame susipažinti su situacija. Kartais į pagalbą tenka pasitelkti ir seniūnus, ir apylinkių policijos inspektorius“, – kalba Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji veterinarijos gydytoja inspektorė Laima Šomkienė.
Tarnybos vyriausioji gydytoja inspektorė sako, kad pranešimai apie gyvūnų laikymą netinkamomis sąlygomis, sulysusius, kenčiančius alkį ar troškulį, sergančius, sužalotus gyvūnus ir kitus sveikatingumo ir jų gerovės pažeidimus visada registruojami, imamasi priemonių.
Gyventojų pateikta informacija apie gyvūnų gerovės pažeidimus yra labai svarbi – kuo ji išsamesnė, tuo sėkmingesnis pažeidimų tyrimas.
Panevėžio valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba neseniai gavo pranešimą, kad viename kaime gyvenantis šeimininkas jau kelinta diena nenueina pašerti, pagirdyti, pamelžti karvių. Gyvuliai kankinasi, baubia. „Teko važinėti po apylinkę, ieškoti pas draugę išvažiavusio šeimininko ir vežti jį namo karvių melžti“, – pasakoja vyriausioji veterinarijos gydytoja. Ji sako, jog kartu su veterinarijos gydytojais nerūpestingų šeimininkų ieško ir juos auklėja seniūnai ar kiti seniūnijų darbuotojai, apylinkių inspektoriai.
Vieną kartą į akiratį jau patekę gyvūnais prastai besirūpinantys žmonės būna stebimi, dažnai aplankomi, pakartotinai radus nusižengimų gyvūnų laikymo taisyklėms – baudžiami piniginėmis baudomis.
Skundų daugiau gaunama iš rajono gyventojų, miestiečiai kartais pasiskundžia per arti tvoros pririštais ar nuolat lojančiais, kaukiančiais šunimis. „Bet šuns kaukimas dar nereiškia, kad gyvūnas prastai prižiūrimas. Kartais skundai dėl gyvūnų nepriežiūros būna nepagrįsti, taip kaimynai mėgina išspręsti tarpusavio konfliktus“, – sako vyriausioji veterinarijos gydytoja L. Šomkienė.
Skundų sumažėjo
Kad gyvūnai dažnai tampa ginklu kaimynų nesutarimų kovoje, patvirtina ir Panevėžio miesto savivaldybės Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus inspektorė Virginija Jankauskienė.
Kartais patikrinus skundą paaiškėja, kad gyvūno laikytojas nenusižengia jokių taisyklių reikalavimams, bet nei jis, nei jo augintinis nepatinka kaimynui.
Tiesa, skundų pastaruoju metu gerokai sumažėjo.
„Senokai buvome gavę nusiskundimų dėl bute laikomų gyvūnų pertekliaus. Anksčiau ne kartą tekdavo aiškintis situacijas, kai daugiabučio namo bute būdavo po dešimt ir daugiau kačių“, – dėsto inspektorė.
Ji mano, kad galbūt tokių netvarkingai būrį kačių ar šunų bute auginančių šeimininkų mieste ir nėra. Kaimynai, neiškentę sklindančios smarvės, kamuojami infekcijos baimės, tikrai apie juos praneštų Savivaldybei. Mat Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatyme numatyta, kad gyvūnų laikymo taisykles tvirtina ir jų vykdymą kontroliuoja savivaldos institucijos.
Gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimų klausimais: kai daugiabučiuose laikomas perteklinis gyvūnų skaičius, kai balkone laikomos vištos, ožka ar kiti ūkiniai gyvūnai, kai gyvūnai kelia triukšmą, sklinda nemalonus kvapas bendro naudojimo patalpose, kai be antsnukio vedžiojami šunys, ypač agresyvių veislių, kai gyvūnai teršia bendro naudojimo patalpose ir kt., irgi reikia kreiptis į savivaldybę.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
