Spaudos konferencijoje režisieriui nepavyko išvengti klausimų apie garsiausią jo kinematografijos kūrinį „Artistas“. „Buvau nustebęs, kad filmas sulaukė tokio didelio susidomėjimo. Maniau, kad jis skirtas labai mažai auditorijai. Nežinau kodėl, vis dar manau, kad tyliojo kino filmai yra universalūs. Norėjosi pasidalinti tyliojo kino žiūrėjimo ypatumais su žiūrovais“, - teigė Hazanavičius. Režisierius apgailestavo, kad tyliojo kino kūriniai nepritraukia žiūrovų susidomėjimo. „Kadangi filmas juodai baltas ir tylus, tu įdedi į jį labai daug savęs. Keista, tačiau filmas jaučiasi labiau savas“, - neslėpė kūrėjas.
Festivalyje „Kino pavasaris“ režisierius pristatė karinę dramą „Ieškojimai“, pasakojančią apie čečėnų ir rusų vaikus. „Buvau šokiruotas, kas dedasi Čečėnijoje, dėl šalių skirtumų, dėl tragedijos žiaurumo. Susipažinau su žmonėmis iš Čečėnijos dar 2005-aisiais ir jų pasakojimas mane sujaudino“, - naująjį filmą pristatė pats režisierius. Pagrindinį vaidmenį filme atliko Hazanavičiaus žmona, argentiniečių kilmės aktorė Berenice Bejo. Filmavimas, pasak režisieriaus, nebuvo lengvas. „Neturėjome profesionalių apšvietėjų, kalbų skirtumas taip pat buvo kliūtis. Kadangi istorija buvo apie tikrus žmones, įvykius, norėjome viską perteikti tiksliai“, - teigė režisierius.
„Sekantis mano filmas bus komedija. Ir aš tuo labai džiaugiuosi“, - sekančio projekto detales atskleidė režisierius. Pasigirdus klausimui, ar šio projekto atrankoje dalyvaus ir jo žmona, M. Hazanavičius šyptelėjo: „Tikiuosi. Su ja dirbti labai paprasta ir natūralu. Ji yra labai talentinga aktorė“, - paklaustas apie darbą su žmona atsakė režisierius.
Kas, be filmų kūrimo, džiugina garsų režisierių? „Mano vaikai, šeimos gyvenimas. Mėgstu kolekcionuoti daiktus, pavyzdžiui, paveikslus. Nieko labai ypatingo“, - pavadinęs save normaliu žmogumi šypsojosi režisierius.
M. Hazanavičiaus senelis buvo kilęs iš Lietuvos, močiutė - iš Rusijos ir Ukrainos. „Nepavadinčiau savęs lietuviu. Apie lietuvišką palikimą savo šeimoje esame kalbėję mažai“, - sakė režisierius. Kokį įspūdį režisieriui paliko senelio gimtinė? „Turėjau galimybę pasivaikščioti mieste su Kristina Sabaliauskaite. Ji man papasakojo daugybę įdomių dalykų. Net jei ir negalvoju esantis lietuvis, nuo vaikystės sulaukdavau klausimų iš kur esi, ir atsakydavau Lietuva. Ir didžiuodavausi tuo. Vaikystėje niekas nežinojo apie Lietuvą, ji priklausė SSRS. Lietuva ypatinga visai mūsų šeimai. Ir aš esu labai laimingas būdamas čia“, - sakė režisierius.
1920 m. M. Hazanavičiaus seneliai persikraustė į Prancūziją, ten varganai pragyveno visą likusį gyvenimą. Režisierius gimė 1967 m. gegužės 29 d. Paryžiuje. Čia jis ir pradėjo savo karjerą. 1993 m. Hazanavičius sukūrė savo pirmąjį pilnametražį filmą televizijai, 1997 m. - pirmąjį trumpametražį filmą. Po septynerių metų kūrėjas pastatė antrąjį pilnametražį filmą „Agentas 117: Misija Kaire“. 2009 m. režisierius sukūrė jo tęsinį „Agentas 117: Rio neatsako“. 2012 m. M. Hazanavičiaus filmas „Artistas“ triumfavo „Oskaro“ apdovanojimuose.
