Istorija apie lenkus statybininkus, gyvenančius ir dirbančius netinkamomis sąlygomis Norvegijoje, šioje šalyje tapo svarbiausia savaitės naujiena. Per prabėgusius metus pasitaikė nemažai panašių atvejų, tačiau šis tapo ryškiausiu.
Prieš dvi savaites Norvegijos darbo inspekcija ir Oslo statybos darbuotojų profsąjungos atstovai apsilankė dviejose statybvietėse netoli Oslo. Čia jie rado tiek daug pažeidimų ir netinkamos vadybos, kad siekiant apginti darbininkų interesus statybvietes teko uždaryti. Visų pirma buvo nustatyti dideli darbo sąlygų tvarkos pažeidimai. Abiem atvejais buvo kalbama apie lenkus, kurie dirbo Norvegijos bendrovėje Harald Langemyhr AS.
Atvykę į Norvegiją lenkai dirbo 65 valandas per savaitę, beveik dvigubai ilgiau nei leidžia Norvegijos įstatymai. Už viršvalandžius jiems nebuvo mokama papildomai, o jų atlyginimas siekė 85 Norvegijos kronas (apie 35 litus) per valandą, taigi buvo gerokai žemesnis už norvegišką minimumą, kuris nekvalifikuotam statybų darbuotojui sudaro 130 Norvegijos kronų (56 litai) per valandą.
Nors ir taip menkai atlyginamas, kiekvienas lenkas darbininkas buvo priverstas mokėti 2500 Norvegijos kronų (apie 1000 litų) per mėnesį už apgyvendinimą. Iš tikrųjų jų namai buvo įrengti 10 kvadratinių metrų ploto konteineriuose be virtuvės ir tualeto, kuriuose gyvendavo po 3-4 darbininkus.
Ši istorija tapo dar įdomesnė, kai žiniasklaida išaiškino, kas samdo statybų bendrovę Harald Langemyhr. Tai viena iš Norvegijos sostinės Oslo savivaldybių. Vietos valdžia bendrovę pasamdė socialinių būstų statybai, kuri yra Norvegijos gerovės ir socialinės politikos dalis. Tai tikras paradoksas, kad tokiam darbui vietos valdžia pasamdė bendrovę, kuri pažeidžia fundamentalius socialinės apsaugos ir darbo sąlygų principus. Tai pavyzdys nusikaltimo, kuris atskleidžia pačią nepagarbos kitiems žmonėms ir žmogiškosioms vertybėms esmę.
Per Velykų šventes tapo paviešinta ir kita istorija, susijusi su užsieniečiais darbininkais ir darbo sąlygomis. Kalnuotoje Kvitfjelio vietovėje, garsioje savo prabangiausiais Norvegijoje kotedžais ir kalnų viešbučiais, užsieniečiai darbininkai, daugiausia lietuviai ir latviai, kotedžus statė gaudami 20 Norvegijos kronų (8 litus) per valandą, dirbdami 65 valandas per savaitę. Jie neturėjo nei saugių statybinių platformų, nei kitos būtinos saugumo įrangos. Praėjusią vasarą lenkas statybininkas žuvo nukritęs nuo stogo Kvitfjelyje, tačiau draudimo bei darbo sąlygų gerinimo srityje niekas nepasikeitė. Beprotybė tęsiasi.
Darbo jėga iš užsienio būtina Norvegijai, ir reikia deramai įvertinti tokią užsieniečių pagalbą. Reikalaujant tinkamų darbo sąlygų ir deramo atlyginimo negalima daryti jokių nuolaidų. Užsieniečius reikia traktuoti taip pat, kaip ir Norvegijos darbininkus. Juos gina tie patys įstatymai. Svarbu, kad užsieniečiai darbininkai tai žinotų atvykdami dirbti į Norvegiją. Norvegija turi didelę patirtį priimdama svetimšalius darbininkus, tačiau dažniausiai tai yra švedai, danai, britai ir vokiečiai.
Šios dienos problema yra didelis jėgų skirtumas, palankus darbdaviui. Daugelis darbdavių panaudoja savo pranašumą pačiu negarbingiausiu būdu. Kalbant apie užsienio darbininkus iš Rytų valstybių, ypač iš Baltijos šalių, šis jėgų skirtumas yra išties grėsmingas dėl itin žemų atlyginimų šių darbininkų gimtosiose šalyse ir menko jų pasitikėjimo profesinėmis sąjungomis.
