Kuo pavojingi kondicionieriai?
Kondicionieriai kelia grėsmę sveikatai ne tik vasarą, kai žmogus, ilgiau pabuvęs intensyviai vėdinamoje patalpoje, gali paprasčiausiai peršalti, bet ir žiemą atlikdamas šildytuvo funkciją. Bene pavojingiausias dalykas – tai, kad aplinkoje, kur veikia kondicionierius, langai būna sandariai uždaryti, todėl kambaryje oras cirkuliuoja nenatūraliai.
Viena vertus, į patalpą patenka mažiau kenksmingų medžiagų iš gatvės. Tai gerai, bet yra ir kita medalio pusė: uždaryti langai nepraleidžia naudingų jonizuotų oro dalelių, kurios žmogaus organizmui būtinos. Turint omeny, kad biuruose paprastai būna daug elektros prietaisų, tampa akivaizdu, jog teigiamų ir neigiamų dalelių pusiausvyra patalpoje sutrinka. Tai neišvengiamai sukelia stresą, mažina darbingumą. Be to, kondicionuojamos patalpos oro drėgmės koncentracija gali sumažėti iki 25 proc., tačiau kad organizmui būtų užtikrintas komfortas, drėgmė turėtų siekti bent jau 50–60 procentų.
Oro temperatūra patalpoje neturėtų būti mažesnė nei 21–23 laipsniai. Atstumas nuo kondicionieriaus iki žmogaus – 2–3 metrai. Kondicionierius turėtų būti sureguliuotas taip, kad nesukeltų skersvėjo.
Namų kondicionierius laikomas labiau higienišku, nes valo ir pučia tik tą orą, kuriuo kvėpuoja šeimos nariai, taigi jų organizmas prisitaikęs prie aplinkoje esančių bakterijų. Visai kita situacija susidaro biure, kur galingi kondicionieriai „surenka“ visų bendradarbių virusus, bakterijas, alergenus bei infekcijas. Be abejo, tai nėra sveika ilgai patalpoje dirbantiems darbuotojams.
Kaip naudotis automobilio kondicionieriumi?
Pastaruoju metu nemažai kalbama apie tai, kaip mūsų sveikatą veikia automobiliniai kondicionieriai. Tačiau neskubėkite nuvertinti jų naudos. Pavyzdžiui, pasak ekspertų, jei karštuoju metų laiku automobilyje nėra kondicionieriaus – padidėja avarijų tikimybė. Tokias išvadas padarė vokiečių automobilių klubo AvD atstovai. Jei automobilio salone temperatūra pakyla iki 32 laipsnių, avarijos tikimybė išauga 15 proc., o temperatūrai pasiekus 37 avarijos grėsmė padidėja 35 procentais. Tiesa, netinkamai naudojamas kondicionierius vis dėlto gali pridaryti sveikatai didelių bėdų.
Saugiu laikomas toks temperatūros pokytis, kai staiga atsiduriama 5 laipsniais vėsesnėje arba tiek pat šiltesnėje aplinkoje, nei buvo prieš akimirką. Todėl jei lauke termometro stulpelis šokteli aukščiau 30-ies, o įsėdę į automobilį patenkate į 20 laipsnių temperatūrą, organizmas patiria stresą. Dažnai besikartojant tokiai situacijai silpsta imunitetas, lengva susirgti tokiomis peršalimo ligomis kaip angina, faringitas, laringitas, tonzilitas ir bronchitas.
Be to, kondicionierius automobilyje gali tapti mikrobų nešiotoju, jei laiku nepakeisite filtro. Uždara salono erdvė dar labiau sustiprina negatyvų poveikį sveikatai – juk čia mikroorganizmų kiekis vienam oro tūrio vienetui gerokai didesnis nei įprastai, taigi žmogus tam tikra prasme atsiduria termostate su bakterijomis.
Dauguma vairuotojų pastebi, kad ilgiau pabuvus kondicionuojamame automobilio salone ima sausėti akys, jas peršti. Tai – mikrobų sankaupų pasekmė. Kai kondicionierius įjungiamas, oro srautas nupučia bakterijas į akis, dėl to gali prasidėti ir akių gleivinės uždegimas – konjuktyvitas.
Natūralus vėdinimas vis dar naudingas
Automobilių kondicionierių naudojimo instrukcijoje rašoma, kad prieš įjungiant šį prietaisą reikia atidaryti automobilio langus ir palaikyti dvi minutes. Tačiau dauguma vairuotojų šią dalį ignoruoja. Žinoma, be reikalo – šis nurodymas labai svarbus. Jei paliekate automobilį pavėsyje, uždarytais langais, per 24 valandas benzolo koncentracija salono ore gali pasiekti 800 mg. Automobilyje, pastatytame saulėje, kai temperatūra aukštesnė nei 16 laipsnių, benzolo lygis gali padidėti 40 kartų daugiau leistinos normos ir pasiekti 4000 mg.
Benzolas – tai toksinė medžiaga, kuri pažeidžia kepenis, inkstus ir plaučius, itin sunkiai pašalinama iš organizmo. Įjungus kondicionierių ir neišvėdinus salono įkaitęs oras, prisotintas benzolo, iš karto patenka į plaučius, taip gerokai išauga tikimybė susirgti (ilgainiui – netgi vėžiu). Todėl prieš įjungdami automobilio kondicionierių atidarykite dureles ir keletą minučių pravėdinkite, tik tada junkite kondicionierių. Vėliau palaikykite atvirus langus dar porą minučių.
Kad su automobilio kondicionieriumi nekiltų bėdų, stenkitės naudotis juo išmintingai.
1. Nejunkite kondicionieriaus iš karto visu galingumu, pradėkite orą vėsinti palaipsniui. Pavyzdžiui, iš pradžių sumažinkite temperatūrą 5 laipsniais, paskui – dar 5 iki reikiamo skirtumo.
2. Jei lauke – 35 karščio, salone užteks sumažinti temperatūrą iki 26–27 laipsnių, pajusite vėsesnį orą. Tik tiems, kurie nuolat grūdinasi kontrastinio vandens procedūromis, didesnis temperatūrų svyravimas nepakenks.
3. Kai kondicionierius įjungtas ir automobilis važiuoja, langų atidarinėti nevalia: visi salone esantys žmonės šiuo atveju patirtų dvigubą skersvėjį, o tai sustiprintų tikimybę susirgti peršalimo ligomis. Taip pat neturėtumėte kondicionieriaus oro srovės nukreipti į veidą.
4. Laiku keiskite kondicionieriaus filtrus ir stebėkite, ar švarus kondicionieriaus radiatorius. Kartą per dvejus metus atlikite kondicionieriaus patikrinimą – apsilankykite servise. Darbuotojai nustatys freono lygį sistemoje, pakeis kompresoriaus tepalus, atliks kitus būtinus profilaktinius darbus.
5. Kondicionieriaus profilaktiką geriausia vykdyti žiemą. Na tai kas, kad šaltuoju metų laiku kondicionieriaus nejungiate – jo detales taip pat reikia kartkartėmis sutepti. Taigi žiemą bent kartą per mėnesį nuvažiuokite į šiltą garažą ir palaikykite kondicionierių įjungtą bent 30 minučių. Tiek laiko užteks, kad atėjus vasarai šis prietaisas dirbtų nepriekaištingai.
Parengė Laura MUREIKAITĖ
