Sveikos gyvensenos ir sveikatos aktualijų laidoje „Sveikas rytojus“ buvo kalbama apie įvairias alergijas, pasakojama apie jų nustatymo bei gydymo būdus, rašoma pranešime spaudai.
Apie alergijas laidoje pasakojo televizijos laidų vedėjas, keliautojas Orijus Gasanovas. Žinomas vyras papasakojo apie dar vaikystėje nustatytas alergijas, atskleidė, kas padėjo susigyventi su jomis ir kodėl vizitai ligoninėje nekėlė baimės.
Pasak Orijaus, jau ankstyvoje vaikystėje jis susidurdavo su įvairias negalavimais, tačiau jų atsiradimo priežastį išsiaiškino tik gerokai vėliau.
,,Nors vaikystėje dažnai sirgau, negalavimų priežastį atrado tik pirmoje klasėje. Tuomet man buvo diagnozuota ne tik bronchinė astma, bet ir daugybė įvairių alergijų. Tuo metu buvau vienas iš daugiausiai alergijų turinčių vaikų Lietuvoje. Nors ir reikėdavo dažnai lankytis ligoninės alergologiniame skyriuje, niekuomet nejutau baimės. Priešingai – tada tokie vizitai man net labai patikdavo, kadangi čia buvo mano visi draugai“, – apie vaikystėje kamavusias ligas kalbėjo nuomonės formuotojas.
Anot pašnekovo, turint begalę alergijų tekdavo atlikti daugybę tyrimų. Dalis jų turėjo ir nemalonių šalutinių poveikių.
,,Prisimenu, jog kiekvieną kartą atvykus į ligoninę reikėdavo atlikti kraujo tyrimus. Taip pat ant rankų padarydavo daug nedidelių dūrių, ant kurių užlašindavo alergenus, jog nustatytų, ar organizme vyksta alerginė reakcija. Kadangi buvau beveik viskam alergiškas, po šių tyrimų labai ištindavo rankos“, – pasakojo žurnalistas.
Susidūrus su negalavimais ir ligomis, žmogus dažnai turi keisti planus, nenustoja galvoti apie užklupusią ligą, tačiau Orijus rado sprendimą, kaip gyventi neprarandant gyvenimo džiaugsmo.
Nuomonės formuotojas laidoje teigė, jog su laiku tiesiog susigyveno su visomis alergijomis, nekreipė į jas dėmesio ir džiaugėsi gyvenimu.
,,Mano manymu, alergija yra lėtinė liga, su kuria galima susigyventi. Iki šiol turiu astmą ir visas alergijas, tačiau stengiuosi tas ligas ignoruoti ir neleisti joms trukdyti gyventi. Žinoma, vartoju ir vaistus, kurie jas palengvina. Nors esu alergiškas citrusiniams vaisiams, kiekvieną dieną geriu citrinų sultis, valgau daug greipfrutų, taip pat labai mėgstu saulėgrąžas, nuo kurių pasireiškia alerginė reakcija. Kartais net atrodo, kad tos alergijos dingo, tačiau atlikus tyrimus jos vis dar yra randamos. Manau per tiek laiko išmokau, kaip su jomis gyventi ir gerai jaustis“, – pasakojo Orijus.
Pasak diagnostikos centro ,,Antėja“ gydytojos alergologės Aušros Astrauskaitės, pirmosios alerginės reakcijos yra nustatomos gimus vaikui, tačiau su metais jų skaičius tik didėja.
,,Alergijos maistui dažniausiai pasireiškia pirmaisiais gyvenimo metais, ypatingai tais atvejais, kai vaikai maitinami ne tik pienu, bet ir kitais maisto produktais. Nors vėliau alerginės reakcijos maistui mažėja, atsiranda alergijos aplinkai – gyvūnams, dulkių erkutėms, žiedadulkėms“, – pasakojo alergologė.
Anot gydytojos, yra keletas skirtingų būdų, kaip galima nustatyti alergijas.
,,Norint nustatyti alergijas, yra atliekami kraujo tyrimai ir odos dūrio mėginiai. Pastarojo tyrimo metu ant dilbio yra atliekamas maždaug vieno milimetro dūris ir ant jo užlašinamas ekstraktas su alergenu. Jeigu žmogaus organizme yra antikūnių prieš alergeną, dūrio vietoje atsiranda spuogelis, kuris primena uodo įkandimą“, – dėstė gydytoja alergologė.
Pažangios medicinos dėka ligų bei alergijų diagnostika atliekama daug paprasčiau, o gaunami rezultatai – tikslesni.
,,Kadangi medicina yra labai pažengusi, alergijos bei kitos ligos yra lengviau nustatomos ir pacientui galima skirti efektyvesnį gydymą. Taip pat per pastaruosius dešimt metų buvo atrasta ir daugybė vaistų bronchinei astmai, atopiniam dermatitui bei kitoms alergijoms gydyti. Nors alergijos gali būti išgydomos, reikia nepamiršti, kad tai yra laiko reikalaujantis procesas ir gydymo rezultatai iš karto nepasireiškia“, – kalbėjo gydytoja A. Astrauskaitė.
Pasak laidoje kalbėjusios ,,Antėja“ laboratorinės medicinos gydytojos, medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkės Eglės Marciuškienės, alerginiai tyrimai atliekami taikant pažangiausias technologijas bei veiksmingiausius metodus.
,,Alerginiai tyrimai gali būti atliekami taikant in vivo arba in vitro metodikas. Taikant in vivo metodą, alergenas yra įleidžiamas į organizmą. In vitro metodo metu tyrimas atliekamas mėgintuvėlyje, kuriame yra tiriamojo kraujas. Norėdami išsitirti turimas alergijas, žmonės dažniausiai renkasi bendro imunoglobulino E tyrimą, kurio koncentracijos padidėjimas pastebimas sergant parazitinėmis, infekcinėmis ar uždegiminėmis ligomis. Todėl bendro imunoglobulino E tyrimą rekomenduojama atlikti kartu su kitais tiksliniais tyrimais“, – pasakojo specialistė.
Pasitaiko atvejų, kuomet žmonės nežino, kokius tyrimus reikėtų pasirinkti bei kaip jiems pasiruošti. Kaip teigė gydytoja, norint išsiaiškinti alergijų priežastis ir tinkamai pasiruošti tyrimams, derėtų nenustoti vartoti maisto produktų, kurie, jūsų manymu, gali sukelti alergines reakcijas.
,,Žmogaus organizme yra 2 formų imunoglobulinas: laisvasis imunoglobulinas E ir imunoglobulinas sujungtas su ląstelėmis. Nevartojant tam tikrų maisto produktų ir neturint kontakto su alergenu, po 4 dienų laisvo imunoglobulino E organizme beveik nelieka. Tačiau jam susijungus su ląstelėmis, alergiją nustatyti galima net po 4 mėnesių. Taigi, jei ruošiatės atlikti tyrimus, siekiant išsiaiškinti turimas alergijas, turite vartoti maisto produktus, nuo kurių, jūsų manymu, gali pasireikšti alerginė reakcija. Priešingu atveju alergija gali būti neaptikta“, – pasakojo gydytoja E. Marciuškienė.
Sveikatos ir sveikos gyvensenos laida „Sveikas rytojus“ – sekmadieniais, 12 val. per TV8 televiziją!
