Sveikatos apsaugos ministerija giriasi, kad pokyčiai pacientams netgi leido sutaupyti pinigų, priemokos dabar esą mažesnės. Visgi piestu stoja farmacininkai, esą niekas neskaičiuoja, kiek žmonės dabar išleidžia nekompensuojamiems vaistams.
Kasmet Lietuvoje parduodama per 70 milijonų vaistų pakuočių. Ir daugybė žmonių vis dar tiki, kad geriausiai juos pagydo brangesni, o ne patys pigiausi, generiniai, vaistai, kokius visiems dabar bruka Sveikatos apsaugos ministerija.
Žiniasklaidoje viena po kitos vis pasigirsta istorijų, kaip esą nutraukę įprastų vaistų vartojimą ir pasirinkę generinius pacientai atsiduria net reanimacijoje. Medikai atkerta, kad kalti visai ne vaistai. Gydytojai pabrėžia, kad visi mūsų šalyje parduodami preparatai yra patikrinti ir saugūs.
„Medicinoje yra labai daug nocebo efekto, kai žmogus įsitikinęs, kad kažkas blogo nutiks, ir, žiūrėk, – taip ir atsitinka. Pati esu turėjusi tokių pacientų, tai plačiai aprašyta literatūroje. Bet, laimei, mūsų šalis priklauso ES, turime Europos vaistų agentūrą, kuri prižiūri rinkoje esančių vaistų kokybę, ir mes žinome, kad jie yra saugūs“, – tikina klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė.
Generinių vaistų pusėn stoja ir pačių pacientų asociacijos. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadovas aiškina, kad klaidų daro ir pacientai.
„Gal pacientas kitaip tą vaistą pradėjo vartoti, kitu laiku, kito stiprumo, tada daroma įtaka gydymui. Bet jeigu tos pačios veikliosios medžiagos tas pats kiekis taip pat vartojamas, skirtumo negali būti. Išskyrus, jeigu pacientas alergiškas kažkuriai iš pagalbinių medžiagų“, – sako asociacijos vadovas Šarūnas Narbutas.
Ministerija rėžia, kad generinius vaistus sėkmingai vartoja ir Vakarų šalių pacientai. Ir nesiskundžia.
„Tai nesusiję su vaistų vartojimu, tiesiog bandoma diskredituoti generinių vaistų politiką“, – sako viceministre Kristina Garuolienė.
Gydytojai aiškina, kad skundus būtų lengviau patikrinti, jei žmonės į institucijas dėl neva netinkamų vaistų kreiptųsi oficialiai. Tačiau jie to nedaro.
„Žmonės nepatenkinti, bet atvejų nėra daug. Pranešimų į farmakologinio budrumo sistemą negauname labai daug“, – sako S. Stankevičiūtė.
„Rinkitės vaistą pagal veikliąją medžiagą. Jeigu kažkas pasikeitė, jaučiate, kad kitaip, informuokite savo gydytoją ar Vaistų kontrolės tarnybą ir turite grįžti prie vaisto, kurį anksčiau vartojote“, – sako Š. Narbutas.
Tiesa, grįžti prie ankstesnio vaisto kainuoja. Vasarą iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo išbraukus arti 400-ų preparatų, pacientams už juos tenka primokėti. Visgi ministerija skaičiuoja, kad žmonės netgi sutaupo.
„Praėjusių metų pirmąjį pusmetį vidutinė recepto kaina buvo 5,5 Eur, tai dabar vidutinė priemoka yra apie 3 eurus. Galima sakyti, kad sumažėjo du eurus už vieną receptą. Tai pokytis yra ženklus“, – sako K. Garuolienė.
Tačiau Vaistinių asociacijos vadovė teigia priešingai. Vaistinių pastebėjimu, žmonės tiesiog perka visai kitus vaistus ir už juos moka visą kainą.
„Girdime, kad „valstybės biudžetas sutaupė 7 mln. eurų, nes žmonės pradėjo vartoti pigesnius vaistus“. Bet kažkodėl niekas nesuskaičiuoja, kiek žmonės sumokėjo patys, pirkdami sau įprastus vaistus. O mes tai tikrai suskaičiuosime“, – tikina Vaistinių asociacijos vadovė Dangutė Mikutienė.
D. Mikutienės teigimu, pacientams turėtų būti palikta laisvė pirkti tokį vaistą, kokio jie nori.
„Pažeidžiama teisė pasirinkti, vienareikšmiškai. Visi yra mokesčių mokėtojai, visi moka pinigėlius į biudžetą ir turi teisę gauti tuos vaistus, kurie yra jiems efektyviausi. Čia yra didžiulis nonsensas“, – sako D. Mikutienė.
Tiesa, farmacininkams naudingiausia, kad žmonės pirktų kuo daugiau ir ne pačių pigiausių vaistų, tai jiems neša pelną. O keisti vaistus į generinius ar kitus sau tinkamus medikamentus po permainų prireikė penktadaliui milijono tautiečių.
