Tekstilės pramonė – sritis, kurioje būtinos permainos
Šiuolaikinio vartotojo sąmonėje vis labiau įsitvirtina tvarumo sąvoka – kritiškiau žiūrime į tai, ką ir kiek perkame, kas gamintojas ir kiek jis atliepia mūsų vertybes. Vis dėlto tradicinės pramonės šakose, tokiose kaip tekstilės gamyba, pokyčių procesas yra sudėtingas, ypač tada, kai reikia suspėti kartu su greitąja mada.
Greita mados vartojimo kultūra, angliškai vadinama Fast Fashion, yra charakterizuojama nuolatine mados tendencijų kaita ir dažnu garderobo keitimu, todėl kasmet pasaulyje pagaminama apie 400 mlrd. kvadratinių metrų tekstilės, o į prekybą išleidžiama apie 80 mlrd. naujų drabužių. Retai susimąstoma apie tekstilės gamyboje sunaudojamus resursus, kaip pavyzdžiui – vandenį ir jo kiekius, išeikvojamus vieniems marškinėliams pagaminti. Vidutiniškai skaičiuojama, jog vieniems marškinėliams reikalingi 2,7 tūkst. litrų vandens, o vienai porai džinsų – net 7,6 tūkst. litrų. Vaizdžiai kalbant, visoje tekstilės industrijoje per metus sunaudojamo vandens kiekis prilygsta 32 milijonams Olimpinių plaukimo baseinų.
Tokie veiksmai stipriai prisideda prie aplinkos taršos ir resursų eikvojimo, tačiau Lietuva tekstilės pramonėje yra pavyzdžiu visai industrijai – „Utenos trikotažas“ tapo pirmuoju gamintoju pasaulyje, atitinkančiu giežtus „Greenpeace“ standartus.
„Organically Innovative“ verslo modelis pelnė pasaulinį pripažinimą
2019 metų pabaigoje Utena tapo pirmuoju ir kol kas vieninteliu miestu pasaulyje, kuriame šiuo metu vyksta „Greenpace“ drabužių kolekcijos gamyba. Utenoje veikianti tekstilės gamybos įmonė „Utenos trikotažas“ 2017 m. prisijungė prie „Greenpeace“ kampanijos „Detox My Fashion“, siekiančios pažaboti kenksmingų medžiagų naudojimą tekstilėje, ir 2019 metais tapo oficialiu „Greenpeace“ tekstilės gamybos partneriu.
Šis pasiekimas yra ilgalaikės verslo strategijos dalis – nuo 2012 metų įmonė veikia pagal „Organically Innovative“ modelį, kuriame koncentruojamasi į aukštesnės pridėtinės vertės, aplinkai nekenksmingos bei aukštos kokybės produkcijos gamybą.
„Utenos trikotaže“ dirba inovacijų vystymo komanda, kurios svarbiausia užduotis – naujų medžiagų kūrimas ir ekologiškų žaliavų pritaikymas gamyboje. Inovacijų komanda yra sukūrusi naujos kartos medžiagas, panaudojus sojos, jūros dumblių, imbiero, kavos tirščių ar mėtos pluoštus. Tai svarbūs išradimai, nes tekstilės industrijos tarša gamtai prasideda jau nuo žaliavos auginimo – pavyzdžiui, medvilnės ūkiai, užimantys tik 2 proc. auginamų agrokultūrų, sunaudoja apie 15 proc. visų pasaulyje pagaminamų pesticidų ir milžinišką kiekį vandens. Todėl ieškoma sprendimų, kaip medžiagų gamybai panaudoti tokias žaliavas, kurios neauginamos specialiai tekstilės pramonei, pavyzdžiui, maisto pramonės likučius.
Per metus „Utenos trikotaže“ gimsta per 50 skirtingų medžiagų, iš viso įmonės bibliotekoje jau yra per 8000 skirtingų medžiagų formulių. Taip pat inovacijų komanda intensyviai dirba ekologiškų žaliavų pritaikymo gamyboje srityje, eliminuojant kenksmingas chemines medžiagas, naudojamas tekstilės dažyme, skalbime, balinime.
Inovacijos atveria kelius į pasaulines rinkas
„Utenos trikotažo“ išvystytas Organically Innovative verslo modelis, orientuotas į tvarumą skatinančias inovacijas, atvėrė įmonei duris į pasaulines rinkas – apie 80 proc. gaminamos produkcijos „Utenos trikotažas“ eksportuoja į daugiau nei 15 šalių; įmonė įsitvirtino Skandinavijos ir DACH (Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos) rinkose, kur itin vertinamas vertikaliai integruotas verslo modelis ir aukštesnės pridėtinės vertės produkcija. Nuoseklią strategiją vainikavo istorinė sėkmė – tapimas pirmąją gamintoja visame pasaulyje, įgyvendinusia „Greenpeace“ reikalavimus.
„Utenos trikotažo“ pavyzdys įrodo, kad pasaulinėje rinkoje vertinami tokie gamintojai, kurie rūpinasi gamta ir jos išsaugojimu, tačiau didžiausios sėkmės sulaukia tie, kurie gali pasiūlyti inovatyvius sprendimus“, - sako Ina Sinkevičiūtė, „Norway Gants“ programos grupės vadovė.
„Inovacijų kūrimas – ilgas ir investicijų reikalaujantis procesas, todėl Lietuvoje daugelis įmonių inovacijas įgyvendina, o ne kuria. Tačiau būtent kūrėjai gauna didžiausią komercinę ir reputacinę naudą, tad siekdami paskatinti verslus kurti bei diegti inovacijas, šiuo metu Mokslo inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) Lietuvoje įgyvendina „Norway Grants“ programą. Programos tikslas yra prisidėti prie tvaraus ekonomikos augimo bei padidinti Lietuvos įmonių konkurencingumą žalios pramonės (įskaitant bioekonomiką) ir informacinių technologijų srityse. Tikime, kad ši programa padės užauginti tokių įmonių kaip „Utenos trikotažas“ Lietuvoje skaičių“, - sako I. Sinkevičiūtė.
