Ukrainos parlamente oficialiai subyrėjo provakarietiška oranžinė koalicija. Ji ištvėrė vos vienerius metus. Jei frakcijos laiku nesusitars, Ukrainai vėl gresia pirmalaikiai rinkimai ir gal net grįžimas į Rusijos glėbį.
Aukščiausios Rados pirmininkas Arsenijus Jaceniukas vakar paskelbė, kad valdančioji oranžinių koalicija parlamente nutraukė savo veiklą. Šios naujienos verčia analitikus abejoti šalies kurso į Vakarus ateitimi.
Dabar per 30 dienų būtina sudaryti naują daugumą ir suformuoti naują vyriausybę, o jei to padaryti nepavyks, prezidentas Viktoras Juščenka skelbs naujus rinkimus.
Demokratinių jėgų koaliciją vargais negalais pavyko sudaryti po pirmalaikių parlamento rinkimų, įvykusių 2006 metų kovą. Į ją įėjo J.Tymošenko blokas (JTB) ir susivienijimas „Mūsų Ukraina-Liaudies savigyna“. Koalicija buvo labai trapi, turėjo tik 227 vietas 450 vietų Aukščiausioje Radoje - vos viena daugiau, negu būtina daugumai suformuoti. Šiemet dviem parlamentarams pasitraukus iš bloko koalicijoje jų liko tik 225.
Lyderiai pešasi
Prezidentą remianti „Mūsų Ukraina“ rugsėjo 3 dieną paskelbė, kad traukiasi iš koalicijos su ministrės pirmininkės bloku, kai JTB drauge su V.Juščenkos priešininkais iš buvusio premjero Viktoro Janukovyčiaus vadovaujamos parlamentinės Regionų partijos priėmė įstatymus, sumažinančius ir taip susiaurėjusius po 2004 metų prezidento įgaliojimus. V.Juščenka mano, kad tie įstatymai gali būti panaudoti jo apkaltai rengti. Jis pavadino balsavimą J.Tymošenko „bandymu įvesti diktatūrą“, kalbėjo apie „perversmą parlamente“ ir pareikalavo atšaukti šiuos įstatymus kaip sąlygą oranžinei koalicijai atkurti. J.Tymošenko savo ruožtu apkaltino prezidentą sugriovus koaliciją.
Dar anksčiau V.Juščenkos šalininkai apkaltino premjerę valstybės išdavimu, nes ji per konfliktą Gruzijoje neva susidėjo su Maskva, kai susilaikė per balsavimą dėl suvaržymų Rusijos Juodosios jūros laivynui.
Pastarasias 10 dienų buvo paskelbtas susitaikymo periodas, tačiau per jį jokio persilaužimo nepasiekta. Dabar J.Tymošenko turi atsistatydinti, bet ir toliau eis premjerės pareigas, kol bus sudarytas naujas ministrų kabinetas.
Rizikinga padėtis
J.Tymošenko ir V.Juščenka buvo 2004 metų Oranžinės revoliucijos vadai ir abu laikomi provakarietiškos pakraipos politikais, tačiau jų politinė „santuoka“ bjauriai žlunga nebe pirmą kartą. Pastaroji krizė neabejotinai atitolina Ukrainos siekį įstoti į NATO ir Europos Sąjungą, be to, stebina Vašingtoną. JAV pareigūnai labai nori, kad V.Juščenka ir J.Tymošenko drauge stengtųsi išvesti Ukrainą iš Rusijos orbitos. JAV viceprezidentas Dickas Cheney lankėsi Kijeve, kai šį mėnesį keliavo po regioną stengdamasis paremti Amerikos sąjungininkes po Rusijos karo su Gruzija. Baiminamasi, kad Ukraina netaptų kitas įtampos tarp Rusijos ir Vakarų židinys.
Pietryčių Ukrainoje gyventojai daugiausia kalba rusiškai, šiaurės vakaruose - ukrainietiškai ir pritaria integracijai į Vakarus. V.Juščenka praėjusį mėnesį užsitraukė Rusijos rūstybę įvesdamas suvaržymus rusų kariniam laivynui Juodojoje jūroje. Pagal ilgalaikę nuomos sutartį, Rusijos Juodosios jūros laivynas liks Sevastopolyje, Ukrainos Krymo pusiasalyje iki 2017 metų.
Naujos derybos
Analitikai mano, jog frakcijos artimiausiomis dienomis labai aktyviai derėsis dėl naujos parlamento koalicijos, kad išvengtų pirmalaikių rinkimų. Jie galėtų įvykti gruodžio 21 dieną, bet būtų didžiulė rizika visoms politinėms jėgoms Ukrainoje. Neatmetama net tokia galimybė, kad JTB gali jungtis su prorusiška opozicine Regionų partija. Performavus politines sąjungas, naujų susivienijimų dalyviai gali netekti postų vyriausybėje ir dalies elektorato, o tai sumažins pasisekimo galimybes ir per prezidento rinkimus 2009 ar 2010 metais.
