Pirmąją pilną orangutangų DNR tyrimų analizę atlikę mokslininkai skelbia, kad orangutangai yra genetiškai įvairesni, nei iki tol buvo galvota.
Tyrimų rezultatus ketvirtadienį paskelbusiame mokslo žurnale „Nature“ taip pat rašoma, kad „miško žmogus“ orangutangas per pastaruosius 15 mln. metų mažai išsivystė, skirtingai nei Homo sapiens bei jo artimiausia giminaitė šimpanzė, informuoja naujienų agentūra AFP.
Tikimasi, kad tyrimų rezultatai padės užkirsti kelią gyvūnų nykimui.
Mąstančių, medžiuose gyvenančių, kadaise po visą Pietryčių Aziją išplitusių beždžionių dabar gamtoje liko tik dvi populiacijos. Abi aptinkamos Indonezijos salose.
Šios dvi grupės genetiškai atsiskyrė prieš 400 tūkst. metų, žymiai vėliau nei iki šiol buvo galvota. Nustatyta, kad atskirtos, nors ir labai giminingos, orangutangų rūšys yra genetiškai skirtingos. Pongo abelii orangutangai gyvena Sumatroje, o Pongo pygmaeus – Borneo saloje.
Orangutangų nykimas yra tikras galvosūkis mokslininkams. Manoma, kad Borneo saloje gyvena 40–50 tūkst. orangutangų. Tuo metu Sumantroje kertamuose ir medžiojamuose miškų plotuose jų skaičius sumažėjo iki 7 tūkst., skelbia tarptautinė už gamtos apsaugą kovojanti organizacija „International Union for the Conservation of Nature“.
Mokslininkus nustebino, kad daug mažesni Sumatros orangutangai savo DNR turi daugiau pakitimų nei jų artimiausi giminaičiai Borneo saloje. Apstulbę mokslininkai teigia, kad tyrimai turės didelės reikšmės gelbstint orangutangus nuo išnykimo.
Pasak Bayloro medicinos koledžo profesoriaus Jeffrey Rogerso, jų genetiniai pakitimai yra gera naujiena: „galime tikėtis, kad ateityje tai leis išlaikyti sveiką ir gausią orangutangų populiaciją“. Mat pakitimai rodo orangutangų galimybę prisitaikyti prie pokyčių aplinkoje.