Kažkodėl užsipuolėme vieną ministra, gal todėl, kad tai nepavyko įsidarbinti garsaus žurnalisto žmonai. Gal todėl, kad pretendentė įsidarbinti irgi žurnalistė. Štai kur manau yra problema. Beveik visose valstybinėse įstaigose ir įmonėse darbinami iš anksto pasirinkti kandidatai. Iš anksto su tokiais kandidatais susisiekiama, jiems perduodami paruošti klausimai ir atsakymai, tad jie ateina į konkursą pasiruoše. Teko matyti, kaip pretendentai ateina į konkursą ir dar už- durų sėdi ir mokosi, ką turės atsakyti į užduodamus klausimu. Tad konkursas yra tik pajuokos objektas ir negalvokime, kad jis yra skaidrus. Nemanau, kad šis atskleistas atvejis ką nors pakeis. Taip visi suprantame, kad susilyginti eiliniai mergeliai su patyrusia ir turinčia begalinį žinių ir gebėjimų bagažą žurnaliste nėra ir negali būti jokių galimybių. Teko ir man matyti ne viena konkursą, kur laimi asmuo neturėdamas jokios patirties ir tik su apgailėtinu nusipirktu bakalauro diplomu prieš patyrusius su magistro laipsnį turinčius asmenis. Keisčiausia tai, kad ateidama komisiją į konkursą net nesliapia savo artimos pažinties su pasirinktu pretendentu, su juo pasisveikina asmeniškai, persimeta keliomis replikomis, kartais net paklausia kaip sekasi, kada gali pradėti dirbti. Tad aiškiai parodo, kad kiti čia susirinkuosieji yra tik dėl skaičiaus, nes to reikalauja įstatymas. Ir tai esu pastebėjęs vos ne kas antrame konkure tiek į valstybės tarnyba, tiek ir pagal darbo sutartį į valstybines įnstitucijas ar įstaigas. O po to dejuoja, kad niekas nenori dirbti, kad maži atlyginimai, kad pretendentų žemą kvalifikacija ir kompetencija. Štai kur yra problema, kad nėra tinkamai sureguliuota atrankos tvarka.

jei bandysite nuversti prezyyydento buką statytinį, užpyks nausėdukas, pradės trepsėti iš nepasitenkinimo savo plonais kojų šakaliukais, mosuoti plonomis, ištižusiomis rankutėmis ir nubėgs guostis pas malviną...