Iškilmingame posėdyje Seime minint Laisvės gynėjų dieną, prezidentas Rolandas Paksas savo kalboje neišvengė aliuzijų į pastarųjų mėnesių įvykius Lietuvoje ir sulaukė parlamentinės opozicijos demaršo.
Prezidentui atėjus į Seimo tribūną, posėdžių salę paliko opozicinių Tėvynės sąjungos - konservatorių bei Liberalų ir centro frakcijų atstovai, kurie prezidento kalbos transliaciją stebėjo Seimo fojė.
"Prezidentas prarado moralinį autoritetą. Jis negerbia Seimo ir skaldo visuomenę. Nemanome, jog tokia proga mums būtina klausyti jo kalbos salėje", - išėjimo priežastis aiškino Seimo vicepirmininkas liberalcentristas Gintaras Steponavičius.
"Kitaip pasielgti nebuvo galima, nes Sausio 13-ąją žmonės mirė už valstybę, o prezidentas R. Paksas šiandien ją griauna", - komentavo opozicijos atstovų elgesį pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos parlamento vadovas konservatorius Vytautas Landsbergis.
Iš posėdžių salės taip pat išėjo ir du valdančiosios daugumos nariai - Naujosios sąjungos frakcijai priklausantis Domininkas Velička ir socialdemokratas Aloyzas Sakalas.
"Jeigu žmogui gresia apkalta, jo nereikia kviesti į Seimą. Aš negaliu gerbti žmonių, kurie laužo įstatymus ir priesaiką", - BNS sakė A. Sakalas, aiškindamas išėjimo motyvus.
A. Sakalas vadovavo Seimo laikinajai tyrimo komisijai, kuri nustatė, jog prezidentas dėl savo ryšių "buvo ir yra pažeidžiamas" ir tai sudaro grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui.
"Reikšti pagarbą žmogui, kuris pažeidė Konstituciją, reiškia sutikti su jo pozicija", - BNS sakė D. Velička.
"Aš manau, kad tai jiems nesuteikia garbės", - komentuodamas parlamentarų išėjimą iš salės, žurnalistams po posėdžio sakė prezidentas R. Paksas.
Kreipdamasis į dalyvaujančius Seimo posėdyje, R. Paksas apgailestavo, kad žuvusiųjų artimiesiems bei sunkiai nukentėjusiesiems nuo sovietų karinės agresijos valdžios dėmesys rodomas kartą per metus.
"Tai nėra pakankamas valstybės rūpestis tais, kurie prarado brangiausius žmones, bei gyvaisiais, iki šiol jaučiančiais patirtų sužalojimų padarinius", - kalbėjo R. Paksas, pridūręs, kad likimo nuskriausti žmonės bent jau socialiai neturi būti skriaudžiami dar ir savo valstybės, už kurią žuvo jų tėvai ir vaikai.
Prezidentas atsiprašė Sausio 13-osios aukų artimųjų, kuriems skausmą sukelia pastarųjų mėnesių įvykiai.
R. Paksas pažymėjo, kad 1991 metais "Lietuvos nepriklausomybės priešai naudojo ne vien tankus, bet ir ideologinius ginklus, pavyzdžiui, rafinuotą valstybės vadovų juodinimą bei bandymus kiršinti juos tarpusavyje", bet "tuo metu tauta aiškiai suvokė, už ką ir prieš ką kovoja".
Prezidentas priminė susirinkusiems dar Pirmajame Lietuvos Statute suformuluotus principus - nekaltumo prezumpciją ir vien teismo teisę nustatyti kaltę ir skirti bausmę.
"Brangindami tai, dėl ko kovojome, privalome įžvelgti ir kai kurias šių dienų tendencijas. Ar sustiprins mus baubų ir fobijų kūrimas? Ar sugebėsime atskirti tikrą tiesą nuo tariamos, tikrus priešus nuo tų, kuriuos aštrioje politinėje kovoje sukuria laki fantazija?", - kalbėjo prezidentas.
Spalio pabaigoje kilęs skandalas dėl galimų prezidento ir jo aplinkos ryšių su tarptautiniais nusikaltėliais šiuo metu pasiekė apogėjų - prezidentui Seime pradėtas apkaltos procesas.
Speciali parlamentinė tyrimo komisija iki vasario 13 dienos Seimui turi pateikti išvadą, ar kaltinimai prezidentui yra pagrįsti ir rimti. R. Paksas kaltinamas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją ir sulaužęs duotą priesaiką pagal šešis punktus.
BNS
