Žaisliukų gvardija
Automobilių gamintojai pristatydami naujus modelius, vis dažniau daugiau dėmesio skiria ne techninėms charakteristikoms, bet technologijoms, prietaisų suderinamumui ir kitoms smulkmenoms, kurios anksčiau ar vėliau suges. Elektroninių prietaisų gausa šiais laikais labai dažnai nulemia ar tam tikros markės vadybininkas mėnesio pabaigoje gaus sultingai atrodantį priedą ar ne.
Naujoji „Opel Astra“ šioje kategorijoje savo varžovams ne tik prilygsta, bet ir juos pranoksta. Turint pakankamai storą piniginę, automobilį galima aprūpinti tokiomis technologijomis kaip : išmaniais LED tipo žibintais. Kiekviename priekiniame žibinte yra po aštuonias LED lempas, kurių efektingą darbą užtikrina priekinėje automobilio dalyje sumontuota kamera, kuri fiksuoja priekyje esančius šviesos šaltinius. Sistema atsižvelgdama į gautus duomenis keičia tik tam tikrų LED lempų šviesumą.
Dar viena išskirtinė „Opel Astra“ technologija - „On Star“ paslauga. Tai tarsi automobilyje esantis asistentas, kuris vieno mygtuko paspaudimu gali suteikti pagalbą automobiliui sugedus, patekus į avariją. „On Star“ pagalbos linijos operatoriai netgi gali per atstumą užblokuoti automobilio variklį ir tokiu būdu užkirsti kelią vagystei.
Ir trečioji, šiek tiek mažesnė naujovė - modernizuota „IntelliLink“ informacijos ir pramogų sistema, kurioje dabar yra įdiegta „Apple CarPlay“ ir „Android Auto“ programinė įranga.
Ne - dyzeliui, taip - benzinui
Kaip šiandien prisimenu pirmąją pažintį su ketvirtosios kartos „Opel Astra“, kuri buvo pradėta gaminti 2009 metais. Kaip ir naujasis modelis, taip ir „Astra J“ buvo sukurta ant naujos platformos, turėjo daugybę naujų technologijų, tačiau ketvirtoji „Astra“ karta turėjo vieną trūkumą - ne pačią geriausią variklių gamą. Dyzeliniai varikliai buvo ekonomiški, tačiau triukšmingi, benzininiai varikliai (išskyrus 2.0 litrų) buvo per silpni ir pasižymėdavo pakankamai didžiuliu apetitu benzinui. Net ir kuklūs 1.6 litro agregatai išvystydavę 180 arklio galių 100 kilometrų pareikalaudavo 10 litrų benzino.
Keliaudamas pasiimti „Astra“ raktelių, nuolatos galvojau kokią pažangą „Opel“ inžinieriai padarė variklių srityje. Įprastai, bandomiesiems važiavimas skirti modeliai būna pačios aukščiausios komplektacijos ir turi galingus dyzelinius agregatus, suporuotus su automatinėmis pavarų dėžėmis. Tačiau šis atvejis buvo kitoks. „Metų automobilio“ titulą gavęs hečbekas turėjo vos 1.4 litro, keturių cilindrų benzininį variklį, išvystantį 150 arklio galių.
Analizuojant šio variklio charakteristikas, ne vienas parametras nepriverčia nustebti ar pasakyti - „Oho“. Tačiau mes juk kalbame apie paprastą hečbeką, o ne apie „Nemuno žiedui“ paruoštą bolidą.
Labai norėčiau pasakyti, jog 150 arklio galių šiam automobiliui užtenka, tačiau taip nėra. Jis šiek tiek tingokas, pakankamai lėtai įgaunantis pagreitį, norėdami aplenkti kitą automobilį rekomenduočiau atsiversti įdomesnę knygą, tačiau kaip bebūtų keista - jis labai ekonomiškas. Nepriklausomai nuo dešinės kojos sunkumo, vidutinės kuro sąnaudos mieste ir užmiestyje siekė 6 litrus benzino. Perlipus per save ir pradėjus važiuoti ekonomiškai, vidutinės kuro sąnaudos užmiestyje buvo nukritusios iki kuklių 4.9 litro 100 kilometrų.
Gera žinia yra ta, jog 1.4 litro agregatas gali tapti realia alternatyva dyzeliną valgantiems motorams. Taip, jis neturės didžiulio sukimo momento ir stipraus spyrio į užpakalį, kai paspausite akceleratoriaus pedalą, tačiau atsižvelgiant į eksploatacijos kaštus ir modelių su dyzeliniais varikliais įsigijimo kainą - 150 arklio galių išvystantis motoras puikiai tiks tiems, kuriems reikia tik naujo automobilio kaip transporto priemonės. Ne daugiau. Ieškantys aštresnių pojūčių, aš rekomenduočiau palaukti sportiškesnių modelio versijų.
Gerai apgalvotas, bet...
Vienas maloniausių pasikeitimų - kokybiškesnėmis medžiagomis ir tvirčiau suręstas automobilio interjeras. Nors pats svarbiausias pokytis - mažesnis mygtukų kiekis, tačiau „Opel“ dizainerius norėtųsi pagirti už tai, jog ne visas automobilio valdymo funkcijas perkėlė į lietimui jautrų ekraną. „Opel“ nuėjo „Volkswagen“ išmintu keliu ir didžiąją daugumą funkcijų perkėlė į centrinės konsolės viršuje esantį ekraną, tuo tarpu šalia pavarų perjungimo svirties esantys mygtukai įjungia arba išjungia oro apipūtimo sistemą, įjungia arba išjungia oro kondicionierių, įjungia arba išjungia vairo arba sėdynių šildymą. Viskas labai paprasta ir intuityvu.
Vairuotojo pozicija - pagirtina. Apžvalgos ratas - taip pat. Tačiau į mano bandytą automobilį sumontuotos sėdynės buvo nepatogios. Važinėjant trumpais atstumais jos problemų neturėtų kelti, tačiau nuvažiavus daugiau nei 600 kilometrų, iš automobilio išlipau su skaudančia nugara ir užpakaliu, ir sėdynių kietumas nepatiko ne tik man. Toli nepabėgant nuo sėdynių - norėčiau paminėti dar vieną trūkumą, kuris mane erzino kelias dienas vairuojant šią „Astra“.
Automobilyje buvo sumontuotos sėdynės su masažo funkcija - puiku! Ilgose kelionėse ši funkcija turėtų padėti. Iš tiesų, masažuojanti sėdynė sumažina nugaros skausmą, tačiau ši funkcija veikia man nesuprantamu algoritmu. Galbūt kažkuriame slaptame meniu galima nustatyti masažo funkcijos trukmę, tačiau įjungus masažo funkciją, ji veikia maždaug 15 - 20 minučių. Po to ji automatiškai išsijungia. Ar tai labai didelis trūkumas? Žinoma, kad ne, bet kodėl automobilis turi nuspręsti už mane kada aš noriu, jog ji būtų išjungta?
Kokia situacija sėdint ant galinių sėdynių? Keliams ir pečiams vietos pakankamai, tačiau dėl nuožulnios stogo linijos aukštesniems žmonėms įlipimas pro galines dūris gali būti nepatogus.
Mėgsta tik lygius kelius
Mažesnis automobilio svoris ir nauja pakabos konfigūracija turėjo padėti „Opel“ inžinieriams sukurti žvaliai į vairuotojo komandas reaguojantį automobilį. Praėjusios kartos „Astra“ galėjo būti arba komfortiška arba sportiška. Naujos kartos modelis bando vienu metu būti ir komfortišku ir sportišku, tačiau bandymą surasti aukso viduriuką vertinčiau ne pačiu aukščiausiu balu.
Kai asfaltas lygus - priekaištų automobilio pakabai nėra. Saugu, stabilu ir malonu, tačiau „Astrai“ pradėjus važiuoti keliais, kurie turi tam tikrų nelygumų, iškilimų ar šulinių dangčių - automobilio pakaba labai jautriai reaguoja į kiekvieną nelygumą. Važiuojant visiems vilniečiams žinoma Antakalnio gatve automobilis kratosi taip, lyg turėtų reguliuojamo kietumo amortizatorius. Net sportiškoji „Seat Leon Cupra“ versija važiuodama šia gatvės atkarpa sugebėjo užtikrinti didesnį komforto lygį. Išspręsti nemalonų pakabos elgesį galima tik vienu būdu - sumontuoti mažesnio skersmens ratlankius. Kadangi „FlexRide“ sistemos šis „Opel“ modelis neturės, kitų būdų padidinti automobilio komfortą nėra.
Vairuojant naująją „Astra“ išlindo ir dar vienas „privalumas“. Daugelio išgirta „Astra“ labai jautriai reaguoja į šoninį vėją.
Kiekvieną kartą, kai rinkoje pasirodo visiškai naujas kompaktiškas hečbekas, jį sukūrę inžinieriai nuolatos svajoja, jog jiems pavyks iš karaliaus sosto išversti „Volkswagen Golf“ - hečbekų karalių, kuris jau daugelį metų yra populiariausias automobilis visoje Europoje. Bandymų jį išversti iš šiltos vietos būta ne vienas ir ne du, tad ar naujoji „Astra“ galėtų būti tuo automobiliu, kuris galėtų tapti pilnaverte alternatyva „Golf“? Tiesą sakant - ne.
„Volkswagen Golf“ daugelį metų dominuoja dėl vienos ir paprastos priežasties - jis visas jam paskirtas užduotis atlieka gerai. Ne vidutiniškai, ne neblogai, o gerai. Tuo tarpu „Opel Astra“ gerai atrodo tik keliose kategorijose, kurios, man asmeniškai, nelabai rūpi. Jeigu „Astra“ pakaba būtų bent 10% minkštesnė ir geriau sugertų net mažiausius kelio nelygumus, ir turėtų patogesnes sėdynes, nuo kurių nuvažiavus 200 kilometrų nepradėtų skaudėti užpakalio - su mielu noru šį automobilį rekomenduočiau kiekvienam, kuris planuoja įsigyti kompaktišką hečbeką.
PRIVALUMAI
- Patraukli kaina
- Gausi komforto įranga
- Solidžiai atrodantis eksterjeras ir interjeras
- Erdvus ir praktiškas
- Pagerėjusi surinkimo kokybė
- Ekonomiškas benzininis variklis
TRŪKUMAI
- Kietos sėdynės
- Per kieta pakaba
- Vangiai veikiantis vairo mechanizmas
- Jautriai reaguoja į šoninį vėją
GALERIJA
