Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) įspėja, kad tabako vartojimas – viena sparčiausiai plintančių šių dienų epidemijų. Kasmet tabako gaminių vartojimas pražudo daugiau nei 8 milijonus žmonių pasaulyje, iš kurių daugiau nei milijonas miršta nuo pasyvaus rūkymo, rašoma pranešime spaudai.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkų prof. dr. Kastyčio Šmigelsko ir Tomo Vaičiūno atliktame moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrime galima pastebėti tendenciją, kad mokykloje rūkalus išbandančių moksleivių (11, 13 ir 15 m.) skaičius pamažu mažėja. 1998 m. daugiau nei pusė (52,2 proc.) apklausoje dalyvavusių mokinių buvo bandę rūkyti, praėjusių metų duomenimis, situacija yra šiek tiek pagerėjusi, tokių moksleivių yra kiek daugiau nei trečdalis (36 proc.). Vis dėlto rūkančių mokinių skaičius lyginant su ankstesniu tyrimu yra šiek tiek išaugęs (2014 m. buvo 12,1 proc., dabar – 12,6 proc.), be to net 17,9 proc. mokinių pastarąjį mėnesį buvo rūkę elektronines cigaretes.
K. Staivė sako, kad pradėjus rūkyti, mesti nėra taip paprasta, to padaryti nepadeda jokia bauginanti statistika ar artimųjų prašymai, svarbi tik paties rūkančiojo valia ir noras. „Jeigu žmogus tikrai norės, tai kaip ir bet kurį kitą darbą darant, jis galės kalnus nuversti, bet per prievartą jo tikrai nepriversi. Ko gero, niekas nemetė dėl kitų įtakos“, – sako vaistininkė.
Apsisprendę atsikratyti įpročio rūkyti, pagalbos ir patarimų gali rasti vaistinėje. K. Staivė patikina – vaistininkai visada pasiruošę patarti ir padėti nepalūžti akimirkomis, kai norisi atsiimti pažadą. Pasak specialistės, ar sunku bus mesti rūkyti priklauso nuo to, kiek cigarečių žmogus iki tol surūkydavo per dieną.
Sugalvojus mesti staiga, o ne pamažu, gali kankinti abstinencija, prasidėti nerimas ar net širdies permušimai, todėl specialistai rekomenduoja mesti po truputį. Pasak K. Staivės, jeigu iki tol per dieną žmogus surūkydavo apie dešimt cigarečių, tai iš pradžių geriausia bandyti mažinti dozę iki penkių ir dar mažiau. Pagal įprastai per dieną surūkomų cigarečių kiekį, metant rūkyti parenkami ir nikotino pleistrai, kurie yra saugesni. Nikotino preparatai, priešingai, nei rūkalai, nekenkia kvėpavimo takams.
Nustojus rūkyti – ryškus sveikatos pagerėjimas
Nacionalinio vėžio instituto pulmonologė gydytoja Vaida Gedvilaitė sužinojusi, kad pacientai rūko, visada rekomenduoja jiems nutraukti rūkymą, deja, ne visi ligoniai į patarimus reaguoja teigiamai. Tada į pagalbą ji pasitelkia faktus – informuoja žmogų, kad cigarečių rūkymas gali pažeisti kvėpavimo takus (nuo nosiaryklės iki bronchų). Deja, bet nuo rūkymo kenčia visas žmogaus organizmas.
„Esant deguonies trūkumui, pažeidžiami daugelis organų, didėja tikimybė susirgti vėžiu, tuberkulioze ir kitomis infekcinėmis ligomis. Rūkymas tiesiogiai lemia 90–95 proc. visų plaučių vėžio atvejų“, – dėstė specialistė.
Metus rūkyti gerėja plaučių funkcija, uoslės ir skonio jutimai sustiprėja, sumažėja (išnyksta) kosulys, dusulys. Dar daugiau – metus rūkyti miokardo infarkto ir insulto rizika per pirmuosius dvejus metus sumažėja net 50 proc.!
„Visų pirmiausia žmonės turi suvokti patys kokią žalą organizmui daro rūkymas ir turi norėti nustoti rūkyti. O būdų yra įvairiausių – nuo literatūros, psichoterapijos, akupunktūros iki medikametinės terapijos“, – vardijo V. Gedvilaitė, ragindama nespręsti problemos vieniems.
Būdų mesti yra ne vienas
Jai antrina ir Nacionalinio vėžio instituto Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus gydytoja psichiatrė dr. Giedrė Bulotienė, pabrėždama, kad nors priklausomybė nuo nikotino yra „sunki“, tačiau yra nemažai veiksmingų gydymo būdų, kurie padeda mesti rūkyti.
„Moksliniai tyrimai rodo, kad psichoterapija ir farmakoterapija yra efektyvūs būdai gydant priklausomybę nuo nikotino. Iš psichoterpinių metodų geriausiai ištirtas teigiamas elgesio kognityvinės terapijos, dėmesingo įsisąmoninimo bei motyvacinio interviu poveikis“, – kalbėjo dr. G. Bulotienė.
Nacionalinio vėžio instituto gydytoja tęsė, kad gydant priklausomybę nuo nikotino yra įrodytas farmakoterapijos efektyvumas, kuris apima įvairias nikotino pakaitinės terapijos formas, taip pat bupropioną ir kai kuriuos kitus antidepresantus. Gana naujas metodas, išbandytas šiai priklausomybei gydyti, yra transkranijinė magnetinė stimuliacija“, – pasakojo gydytoja psichiatrė.Taip pat metimą rūkyti gali palengvinti atspausdintos savipagalbos priemonės, telefoninės pagalbos linijos, automatinės teksto žinutės naudojant mobiliuosius prietaisus bei specializuotos internetinės programos. Naudingos šiuo klausimu literatūros galima rasti ir NVI vėžio informacijos ir komunikacijos skyriuje.
G. Bulotienės teigimu, svarbu, kad pagalba mesti rūkyti būtų kuo labiau individualizuota, nes vieni žmonės rūko, siekdami išvengti neigiamo rūkymo nutraukimo poveikio, o kitus rūkyti labiau skatina malonūs rūkymo aspektai. Mokslininkai šiuo metu nagrinėja gydymo individualizavimo būdus, pagrįstus svarbiais individualiais biologiniais skirtumais, įskaitant ir genetinius.
Žalingą įprotį pakeisti kitu?
Vaistininkė K. Staivė pritaria, kad daliai žmonių rūkymas yra tik priemonė, kuri padeda nusiraminti, todėl bandant atsikratyti šio žalingo įpročio ji rekomenduoja įsigyti lengvai raminančių preparatų, pavyzdžiui, valerijono, pasifloros čiulpiamų tablečių. Kartais pakanka visada su savimi turėti kramtomos gumos ir pajutus norą užsirūkyti, pirmiausiai paimti jos.
Reikėtų nusiteikti, kad pats sunkiausias laikas trunka dvi-tris savaitės, tačiau K. Staivė įspėja, kad kai kurie palūžta ir vėliau. „Labai svarbu, kad tuo metu, kai bandome nerūkyti, nebūtume tarp rūkančių draugų, šiuo laikotarpiu jų reikėtų vengti. Taip pat užsirūkymą išprovokuoja ir alkoholio vartojimas“, – pastebi vaistininkė.
Kai kuriems rūkymas siejasi ir su tam tikrais ritualais, K. Staivė prisimena vieną savo klientę, kuri turėjo įprotį ryte išgerti kavos ir užsirūkyti pirmą cigaretę, todėl ji nusprendė nustoti gerti kavą, o taip praėjo ir noras rūkyti rytinę cigaretę. „Reikia apmastyti, kada mums atsiranda noras rūkyti ir vengti tų situacijų ar šį žalingą įprotį skatinančių žmonių. Žinoma, įtakos turi ir stresas, įtampa, nes mes dažnai raminančiai įsivaizduojame rūkymą“, – sako K. Staivė. Vis dėlto neteisinga galvoti, kad nikotinas ramina, pasak vaistininkės, priešingai, jis veikia stimuliuojančiai, o raminančiai tikriausiai veikia tik pats kvėpavimo procesas.
Žingsnis po žingsnio
Vaistininkė pataria metant rūkyti nesitikėti lengvo rezultato ir nesibaiminti, jeigu pradžioje kasdien vis dar surūkysite po vieną ar dvi cigaretes – tai nėra pralaimėjimas. „Labai reikalinga stipri valia, todėl užsibrėžus tikslą, reikia jo ir siekti“, – sako specialistė.
Taip pat svarbu nusiteikti, kad metus rūkyti, gali tekti priaugti svorio. K. Staivė patikina, kad dauguma žmonių priauga 2–5 kilogramus, nes poreikį užsirūkyti kai kurie žmonės ima slopinti skanėstais.
Vaistininkė neatmeta ir to, kad naudingas gali būti paprasčiausias savo tikslų išdavimas artimiesiems. „Kartais verta apie tai pasakyti draugams ir pasidalinti feisbuke, nes tikrai nelabai smagu, kai sau kažką viešai pasižadi ir paskui neištesi duoto žodžio“, – dar vieną motyvuojančią priemonę su šypsena atskleidžia specialistė.
