Biomedicinos mokslų daktaras, onkoimunologas Marius Strioga sako, kad paprastai tariant, imunitetas yra organizmo kariuomenė, kurios tikslas – identifikuoti grėsmę ir ją eliminuoti arba sukontroliuoti bei dalyvauti pažeistų funkcijų atstatyme.
„Imuninės sistemos norma turi labai platų spektrą, kuris nėra koreguotinas. Kokią imuninę sistemą kiekvienas turime, tokia ji ir yra, todėl niekaip negalime jos sustiprinti. Vienintelis dalykas, kurį galime užtikrinti – palaikyti jos funkcijos veiksnumą.
Kiekvieno žmogaus imuninis atsakas yra individualus, todėl dar kartą pasikartosiu – mes niekaip negalime jo pakeisti. Čia viskas yra lygiai taip pat kaip, pavyzdžiui, su balsu. Balsas taip pat turi labai platų normos spektrą – jis gali būti aukštas, žemas ir t. t.
Mes galime sakyti, kad norime turėti balsą, kokį turi Luciano Pavarotti, tačiau niekas jo tokiu nepadarys, kad ir kokius papildus vartosime ar pirksime vokalo pamokas. Taip nebus, nes paprasčiausiai žmogui tai nėra skirta, nors jis iš to normos spektro ir neišeina.
Tad su imunine sistema viskas yra lygiai taip pat, vieni yra imlesni vienoks infekcijoms, kiti – kitoms. Viskas priklauso nuo mūsų genų ir imuninės sistemos receptorių“, – aiškina biomedicinos mokslų daktaras.
Gydytojas onkoimunologas M. Strioga pabrėžia, kad kalbant apie imunitetą, būtina išskirti patologijas, kurios neįeina į imuniteto sistemos normos spektrą. Kalbėdamas omenyje jis turi su imunine sistema susijusias ligas, pavyzdžiui, imunodeficitą, autoimunines ligas, perdėta imuniteto atsaką ir t. t.
„Imunodeficitas gali būti pirminis – įgimtas ir antrinis, kuomet jis yra atsiradęs dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, tam tikrų vaistų vartojimo. Esant imunodeficitui, imuninė sistema jau yra pažeista ir jos funkcija – sutrikusi.
Kartais nutinka ir taip, kad imuninis atsakas būna neadekvatus ir imunitetas užsiima ne tuo, kuo reikėtų. Tarkime, reaguodama į įvairias medžiagas, kurios iš esmės nekelia grėsmės organizmui, imuninė sistema sukelia įvairias alergines reakcijas, iššaukia padidėjusį jautrumą. Tai jau yra imuninės sistemos klaida.
Tačiau už viską blogiau yra autoimuninės ligos, kurių metu imuninė sistema atpažinusi savo audinius ima juos naikinti. Tokios ligos dažnai yra varginančios, sunkios, luošinančios ir be galo bjaurios. Dažnai studentams jas prilyginu vėžiui. Skirtumas tas, kad esant vėžiui, pakitusios ląstelės naikina sveikus audinius, o autoimuninės ligos metu, imunitetas ima naikinti savo audinį, nors to neturėtų daryti“, – paaiškina pašnekovas išskirdamas atvejus, kuomet imuninė sistema nukrypsta nuo normos.
Būtent dėl šios priežasties, kad imunitetas yra absoliučiai unikali kiekvieno žmogaus apsauginė sistema, gydytojas pabrėžia, kad jokiu būdu negalima jos bandyti modeliuoti savarankiškai, t. y. silpninti arba stiprinti:
„To daryti visai negali tie, kurie serga su imunine sistema susijusiomis ligomis ir onkologiniai ligoniai. Esant vėžiui ši tema yra visiškai atskira, nes tokiu atveju reikia žinoti konkrečiai su gydytojo paliepimu ką, kiek, kaip ir kada galima aktyvinti. Aklai tuo užsiimant savarankiškai galima suaktyvinti ne tas grandis, kurias reikia ir pridaryti daugiau žalos nei yra.“
Kaip palaikyti gerą imuniteto veiklą?
Pašnekovas pastebi, kad dažnai kalbant apie imunitetą yra kuriami įvairiausi mitai, kurių prasmę – sudėtinga paaiškinti. Jis svarsto, kad galbūt taip nutinka todėl kad kitaip nei odos, imuninės sistemos nei vienas negalime pačiupinėti:
„Būtent todėl visi patarėjai pradeda sakyti, kad vienokios ar kitokios priemonės stiprina imunitetą, tačiau jeigu jų paklaustume, o iš kur jie žino, kas yra konkrečiai stiprinama, jie tikriausiai pakraipytų tik galvą ir pasakytų, kad tai parodo gerėjanti žmonių savijauta. Tačiau, gera savijauta neturi nieko bendro su imunitetu.“
Pasidalinti keliais esminiais principais, kurių turėtume laikytis norėdami išlaikyti savo imuninę sistemą ir užtikrinti jos funkcijų veiksnumą, gydytojas onkoimunologas Marius Strioga sutiko pasidalinti su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.
Sveika mityba. Vienas svarbiausių dalykų, kurį turėtume užtikrinti savo kasdienybėje, anot pašnekovo, yra pilnavertė mityba. Ji – visko pagrindas.
„Visas naudingas ir organizmui būtinas medžiagas turime gauti su maistu. Taip pat turime įsisąmoninti, kad žmogus yra visaėdis gyvūnas, todėl jam reikia ir augalinės, ir gyvūninės kilmės maisto. Žmogui reikalinga mėsa – dažniausiai rekomenduojama valgyti baltą mėsą, t. y., paukštieną, triušieną, žuvį, ypatingai riebią dėl visų polinesočiųjų rūgščių“, – teigia gydytojas.
Pašnekovas pabrėžia, kad mityboje neturėtų dominuoti raudona mėsa. Taip pat priduria, kad bent 40 proc. viso raciono dalies apimtų daržovės bei vaisiai.
Maisto papildai. Visgi, neretai būna ir taip, kad dažnai žmonės negali valgyti tam tikrų maisto produktų, turi alergiją ar netoleruoja skirtingų maistinių medžiagų. Tokiu atveju, to, ko negalime gauti su maistu, galime papildyti kitu būdu – maisto papildais:
„Kiekvienam lietuviui reikėtų vartoti vitaminą D, ypatingai rudenį, žiemą ir pavasarį, kai saulės turime labai mažai. Dėl jos trūkumo mūsų organizmas nesugeba pagaminti tiek vitamino D, kiek jo mums reikia. Taip pat reikėtų vartoti ir antioksidantą – seleną. Šios medžiagos mes negauname su maistu, nes paprasčiausiai seleno trūksta dirvožemyje.
Be to, jeigu žmogui pasireiškia tam tikro mikroelemento trūkumo simptomatika, yra nustatomas jo trūkumas organizme, tuomet reikėtų pavartoti ir maisto papildų. Visgi, papildus turime vartoti tik tuomet, jeigu tikrai kažko trūksta, kitu atveju visko pagrindas – mityba.“
Fizinis aktyvumas. Kitas dalykas, kurį pabrėžia gydytojas onkoimunologas yra fizinis aktyvumas. Jis teigia, kad užsiimti aktyvesne veikla būtina vyresnio amžiaus asmenims, kadangi taip imuninė sistema yra „pravaloma“, pašalina susikaupusius komponentus ir suteikia galimybę imunitetui adekvačiau reaguoti į galimas grėsmes, kurių ji dar nebuvo patyrusi.
„Lygiai taip pat noriu paminėti, kad per didelis fizinis krūvis taip pat nėra geras imuninei sistemai. Maratono bėgikai žino, kad po maratono bent jau kelias dienas jie turi vengti artimo kontakto su kitais asmenimis, nes turi padidėjusią riziką susirgti viršutinėmis kvėpavimo takų ligomis.
Būtent dėl šios priežasties nereikėtų maratoną išbėgusių žmonių pulti sveikinti, bučiuoti, kadangi jų organizme dėl per didelio fizinio krūvio yra atsiradęs per didelis kortizolio kiekis, kuris „išjungia“ imuninės sistemos mechanizmus ir slopina jos budrumą“, – įspėja.
Miego režimo subalansavimas. Užtikrinti sklandžią imuninės sistemos veiklą padeda ne tik mityba ir mankšta, tačiau ir subalansuotas miego režimas. Primename, kad per parą rekomenduojama miegoti 7-8 valandas. Ši trukmė gali svyruoti priklausomai nuo asmens amžiaus.
Žalingų įpročių atsisakymas. Pasak gydytojo M. Striogos, norint palaikyti sėkmingą imuninės sistemos veiklą, būtina atsisakyti žalingų įpročių. Vengti alkoholio vartojimo ir, kaip pabrėžia pats pašnekovas, ypatingai rūkymo, kadangi rūkymas kenkia absoliučiai visoms organizmo sistemoms.
Grūdinimasis. „Kitas svarbus aspektas – grūdinimasis. Žmonės neturėtų gyventi šiltnamio sąlygomis, nes kitu atveju imuninė sistema praras budrumą. Visgi, grūdintis turėtume palaipsniui, nešokant iškarto į šalto vandens eketę ar pusnį. Imuninei sistemai reikia tam tikrų iššūkių, todėl jų galima suteikti keičiant aprangą ar vandens temperatūrą, vėdinant patalpas ir tik tuomet eiti link ekstremalumų. Palaipsniui grūdinantis mes plečiame imuninės sistemos kompetenciją, išmokome ją mobilizuotis esant nepalankioms sąlygoms.
Be to, svarbu paminėti, kad imuninė sistema geriausiai dirba, kai kūno temperatūra siekia 37 laipsnius temperatūros. Dar geriau ji dirba, kai kūno temperatūra yra virš 38 laipsnių temperatūros, dėl ko mes sirgdami ir karščiuojame“, – aiškina pašnekovas.
Streso valdymas. Dar vienas be galo svarbus dalykas, kuris kone dažnam asmeniui yra sunkiausiai įgyvendinamas, yra lėtinio streso valdymas:
„Ūmus stresas mobilizuoja įvairius organizmo gynybinius mechanizmus, tame tarpe ir imuninę sistemą. Tačiau didžiausias kirvis imuninei sistemai yra lėtinis stresas, kuris yra užsitęsęs ilgą laiką. Kitaip tariant, ilgą laiką kankina nuolatinė graužatis. Dėl lėtinio streso atsiranda kortizolio perteklius, kuris slopina visas imuninės sistemos grandis.“
Apsauga nuo saulės. Nors dažniausiai manoma, kad geros savijautos užtikrinimui yra itin svarbus buvimas saulėje, tačiau pašnekovas įspėja, kad neretai persikaitinus saulės vonių spinduliuose galima pridaryti ir rimtos žalos.
„UV spinduliuotė: ir A, ir B silpnina imuninę sistemą. Todėl persikaitinus saulėje ir stipriai nudegus ne tik yra padaroma didelė žala odai, spartėja senėjimo procesai ir didėja odos vėžio rizika, tačiau ir silpnėja imuninis atsakas“, – įspėja gydytojas onkoimunologas ir paragina šiltėjant orams pasisaugoti žalingo saulės poveikio.
