Kai 11-metis Aleksandras Kazakevičius pirmą kartą įžengė į imtynių salę, jo galvoje sukosi vienintelė mintis: „Norėjau būti stipresnis už kitus kiemo draugus“. Jau pirmosiose savo varžybose jis tapo Vilniaus miesto vicečempionu ir... užsikabino.
Per 16 metų išliejęs tonas prakaito treniruotėse A.Kazakevičius tikrai turi kuo pasigirti: „Esu Europos jaunių čempionas, Europos ir pasaulio jaunimo čempionų prizininkas, laimėjau bronzą Europos čempionate. Žinoma, geriausias prisiminimas – 2012-ųjų Londono olimpinės žaidynės, kur taip pat iškovojau bronzos medalį“.
– Ar dar prisimeni, kaip jauteisi, kai pirmą kartą stojai į kovą? Kada prasidėjo tavo kelias į Olimpą? – paklausėme A.Kazakevičiaus.
– Imtynėmis pradėjau užsiiminėti nuo 11 metų. Norėjau būti stipresnis už kitus kiemo draugus, todėl nusprendžiau užsiimti dvikovių sportu. Ir tai pasiteisino. Pirmas savo varžybas puikiai atsimenu, nes iškovojau 2 vietą Vilniaus mieste. Pajutęs pergalės skonį nusprendžiau sportuoti ir tobulėti toliau.
– Kas buvo pirmasis tavo treneris?
– Remigijus Gustas ir Saulius Navickas. Šiuo metu dirbu su Mindaugu Ežerskiu ir Ruslanu Vartanovu. Treniruotės būna įvairios, nes imtynėse reikia lavintis visapusiškai – pradedant nuo jėgos, greičio, ištvermės, baigiant taktinės kovos vedimu.
– O kodėl būtent imtynės?
– Nes tai – labai vyriška sporto šaka, kurioje pats nulemi kovos baigtį. Viskas priklauso tik nuo tavęs, nuo tavo fizinio pasirengimo, mąstymo kovos metu ir truputėlio sėkmės (šypteli). Imtynės pasaulyje yra labai populiarus sportas, juk ten – stipriausi pasaulio vyrai. Jos išmokė mane būti kovotoju iki galo, gerbti silpnesnius ir vyresnius žmones. Išmokau būti atsakingu ir doru žmogumi.
– Priešininkų būna įvairių. Ką jauti ir galvoji, kai kovoji su akivaizdžiai silpnesiu? Ar stipresniu?
– Per daug nesidžiaugiu, jei laimiu prieš silpnesnį, bet kiekviena kova yra labai svarbi ir vertinu kiekvieną savo varžovą. Pralaimėjus stipresniam už save, atsiranda motyvacija dar labiau stengtis ir siekti daugiau.
– Kiek imtynėse svarbi psichologija?
– Psichologinis pasiruošimas yra būtinas. Svarbu morališkai nusiteikti prieš kovą. Kiekvienam sportininkui psichologinis pasiruošimas yra individualus. Vienam reikia trenerio palaikymo ir paskatinimo kovai, kitam reikalingas susikaupimas ir ramybė.
Greta Kondrataitė
Daugiau skaitykite: sportin.lt
