Pasaulio finansų sostinėse dirbančių maklerių skaitomiausia spauda – dienraščių sporto priedai. Maklerių biuruose neretai šalia ekranų su besikeičiančiais valiutų ir akcijų kursais išvysite sporto naujienų suvestines.
Mėgstamiausia Londono Sičio maklerių sporto rūšis, be abejo, yra futbolas. Tačiau atsigauti nuo nuolatinės finansų rinkose tvyrančios įtampos jiems padės ir Pekino Olimpiada.
Pastarosiomis dienomis makleriai kreipia žvilgsnį į Kiniją ne tik dėl to, kad domisi sportu. Kinijos ekonominė galia jau geras dešimtmetis tapo tokiu dominuojančiu faktoriu pasaulyje, kad net Lietuvoje brangstant pienui to priežasčių linkstama ieškoti anapus Azijos. Jei Kinijos valiuta juanis būtų laisvai konvertuojamas, jo kurso svyravimų grafikams neabejotinai reikėtų skirti ne mažiau dėmesio, negu dabar skiriama populiariausioms pasaulio valiutoms – eurui, doleriui ir jenai. Kol kas Kinijos valiuta – ne laisvos, o komandinės ekonomikos gniaužtuose. Beje, kaip tik Olimpiados išvakarėse valdžia gana ryžtingai sušvelnino užsienio valiutos naudojimo apribojimus tiek vidaus, tiek užsienio rezidentams – tai geras ženklas, patvirtinantis Kinijos ekonomikos laisvėjimo tendenciją.
Milžiniški žmogiškieji ištekliai
Daugelio giriamas pavyzdinis kinų pasirengimas Olimpiadai – tai dar vienas įrodymas, kad ši šalis turi puikias perspektyvas. Mažai kas abejoja, kad Kinijos, o laikui bėgant – ir Indijos, ekonomikos taps vienomis galingiausių pasaulyje. Pagrindas šiai prielaidai paremti yra pakankamai rimtas – gyventojų skaičius Kinijoje yra 1,3 mlrd. gyventojų, Indijoje – 1,1 mlrd., kai visame pasaulyje šiuo metu yra apie 6,7 mlrd. gyventojų. Taigi šiose dviejose pasaulio valstybėse gyventojų yra keliskart daugiau negu visoje Europoje ir Šiaurės Amerikoje kartu sudėjus.
Susumavus, Kinijos ir Indijos gyventojai – tai 36 proc. viso pasaulio gyventojų. Gyventojai nėra vienintelis ekonomikos galios rodiklis, tačiau ilgainiui, vystantis kapitalui bei diegiant naujas technologijas, ekonomikos galingumas tampa smarkiai priklausomas nuo gyventojų skaičiaus, taigi pasaulyje jau niekas neabejoja, jog šios valstybės taps vienomis didžiųjų pasaulio ekonominių, o tuo pačiu ir politinių jėgų. Klausimas tik – kada.
Kinija – pasaulinių grumtynių dėl įtakos favoritas
Kiek laiko prireiks Kinijai užkopti į ekonominį „olimpą“? Jei valstybes vertintume pagal ekonominį galingumą, išreiškiamą per bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklį, kol kas vienvaldė lyderė yra JAV, kurios BVP praėjusiais metais siekė 13,8 trilijono JAV dolerių, tuo tarpu kitos valstybės smarkiai atsilieka. Tiesa, jei į Europos Sąjungos valstybes žiūrėtume kaip į vientisą rinką, o ne atskiras valstybes – jos pranoktų JAV, tačiau kol kas ES traktuoti kaip vientisą ekonomiką dar nėra tikslinga, nors jos narių ekonominio vienijimosi procesai spartėja.
Kuri valstybė pagal ekonomikos galią gautų sidabro medalį – priklausytų nuo matavimo kriterijų. Jei matuotume nominalia išraiška, tuomet antroje vietoje būtų Japonija. Tačiau jei matuotume pagal perkamosios galios paritetą (kuris labiau atitinka tikrovę, nes vadovaujamasi vietinėmis kainomis), Kinija jau dabar yra antra pagal galingumą pasaulyje ekonomika su 7,2 trilijono JAV dolerių siekiančiu BVP.
„Bronza“ atitektų Japonijai – 4,3 trilijono dolerių BVP, po jos – Indija su 3,1 trilijono.
Lyderystę užleis po keliolikos metų
Kinija ir Indija jau dabar yra didelė ekonominė jėga pasaulyje, tiesiog dar ne visi su šia mintimi susitaikė. Pastarąjį dešimtmetį Kinijos ekonomikos augimas siekė dviženklius skaičius – taip ilgai tęstis negali. Tikėtina, jog ateityje augimas lėtės, tačiau jis vis vien išliks labai spartus ir sieks 8-9 proc. per metus. Jei darytume prielaidą, kad ateityje JAV ekonomika augs po 3 proc. (kas yra gan normalu išsivysčiusiai ekonomikai), o Kinijos ekonomika – po 8 proc. (kas yra dar pakankamai nuosaiki prognozė), tuomet jau po 14 metų Kinija pranoktų JAV pagal ekonomikos galingumą matuojant vietinėmis kainomis ir taptų pirmąja pasaulyje. Laukti liko nebeilgai...
Indijos augimas yra šiek tiek lėtesnis negu Kinijos dėl kitokios santvarkos, ir jei Indijos ekonomika augtų po 7 proc., JAV ji prisivytų tik po 40 metų – tai gerokai ilgesnis laikotarpis negu Kinijos.
Kalta dėl žaliavų brangimo?
Kinija sparčiai veržiasi į pirmąją vietą pasaulinėje ekonomikos arenoje, ir to pasekmes jaučia visas likęs pasaulis. Pirmiausia visi pajutome augančias gamtinių išteklių kainas. Metalai, nafta ir kitos panašios žaliavos pabrango labai ženkliai – tai natūralu, kadangi šių žaliavų turėtojai neskuba kasti savo išteklių daugiau dabar, jei galvoja, kad ateityje jie bus brangesni, o galvoti, kad jie bus brangesni, verčia auganti paklausa Kinijoje ir Indijoje!
Kinija šiuo metu importuoja beveik pusę šalyje sunaudojamos naftos, o vietiniai naftos rezervai – ne itin dideli. Ši šalis jau dabar yra smarkiai industrializuota valstybė, čia beveik pusė BVP sukuriama pramonės sektoriuje (išsivysčiusiose valstybėse pramonei tenka tik apie 20 proc.), tad nieko nuostabaus, kad dažniausiai mūsų nusipirktos kasdienio vartojimo prekės būna pagamintos Kinijoje.
Vidurinė klasė vartos vis daugiau
Nepaisant teigiamų tendencijų Kinijoje vis dar apie 800 mln. gyventojų gyvena kaimo vietovėse, virš 40 proc. gyventojų dirba žemės ūkio sektoriuje. Prisiminkime – išsivysčiusiose valstybėse šis skaičius sudaro mažiau kaip 5 proc.
Turinčių automobilius kinų tėra tik apie 3 proc. Vidurinioji klasė yra dar silpna, tačiau kasmet gyventojų disponuojamos pajamos auga po keliolika procentų, ir greit Kinijos vartotojai pradės daryti didelę įtaką pasaulio vartojimo rinkai. Nenuostabu, kad jau dabar ši milžiniška rinka tampa tokia aktuali visiems gamintojams.
Susidurs su problemomis
Kinijos ekonomika jau yra stipri ir toliau sparčiai stiprėja, o jos kryptingą ryžtingumą parodo didelis prekybos balanso perteklius. Tačiau Kinijoje gali atsirasti problemų, sutrukdysiančių jai pasiekti pasaulinės ekonomikos viršūnę.
Kinija ir taip jau per ilgai laiko itin aukštus ekonomikos augimo tempus, taigi, kyla natūralus klausimas, kiek laiko augimas tęsis? Ar gali Kiniją paveikti tokie faktoriai kaip pabrangę energetiniai ištekliai, maisto ir kiti produktai, kai beveik dešimtadalis tautos gyvena žemiau skurdo ribos?
Po žemės drebėjimų stipriai pasireiškė gyventojų neramumai ir streikai. Jų priežastis – gyventojų laisvių suvaržymai. Ar visiškai galime pasitikėti komandinės ir rinkos ekonomikos „mišrūno“ pateikiamais statistiniais duomenimis? Tai tik retoriniai klausimai, o kol kas Kinija toliau veržiasi į pasaulio ekonomikos viršūnę.
Neturėtume pamiršti, kad Lietuvos ir Kinijos bendradarbiavimas – tai svarbus mūsų ekonomikos ateities faktorius, ir nors ryšiai tarp mūsų šalių dar nėra labai stiprūs, tačiau visos galimybės dar tikrai nėra išnaudotos.
Rokas Lukošius, UAB FMĮ „FinHill“ finansų analitikas
